refrènas (pranc. refrain), predainis, poezijos ar muzikos kūrinio dalis, kuri dėsningai kartojasi tam tikrose jo vietose. Refrenas atsirado liaudies dainose, pagrįstose dainavedžio improvizuojamų melodinių posmų ir kolektyvo nekintančio atsakymo kaita. Padėjo susidaryti liaudies dainų eilutėms ir strofoms. Iš tautosakos refrenas perėjo į individualiąją poeziją ir muziką. Viduramžiais refrenas ypač paplito trubadūrų ir truverų vokalinėje kūryboje – baladėse, rondo, virelėse, vilanelėse, frotolose. Refrenai būdingi ir vėlesnėms vokalinėms formoms (ankstyvosiose kantatose, operose ir kita). Instrumentinėje muzikoje refrenu vadinama rondo formų pagrindinė tema, grįžtanti ne mažiau kaip 3 kartus.
Lietuvių folklore refrenai būdingi darbo, kalendorinių apeigų, karo, vaišių dainoms, lopšinėms, dainuojamiems pasakų intarpams; ypač archajiški sutartinių refrenai.
2990