Regensburgo architektūra

Regensburgo architektūra (Rgensburgo architektūrà)

Dunojaus dešiniajame krante – senamiestis, kurį su upės kairiajame krante esančiu Stadtamhofo rajonu jungia akmeninis tiltas (1135–46; 312 m ilgio) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2006).

akmeninis tiltas per Dunojų Regensburge (1135–46)

Senamiestyje išliko buvusios romėnų legionų stovyklos fragmentų (vartai Porta Praetoria 2 amžius). Bažnyčios – romaninė Obermünsterio (apie 1010), Šv. Jokūbo (1150–84), Šv. Ulricho (apie 1230–50, dabar muziejus), Šv. Blažiejaus (abi 13 a.), buvusio minoritų vienuolyno Išganytojo (13 a. antra pusė, dabar Regensburgo istorijos muziejus), Naujoji (1519–40, architektas H. Hieberis, vakarinė dalis – 1863, architektas L. Foltzas), Švenčiausiosios Trejybės (1631, meistras Johannas Carlas); gotikinė Šv. Petro katedra (1273–1500, bokštai rekonstruoti 1859–69, architektas F. von Gärtneris). Šv. Emeramo vienuolyno kompleksas (13 a., išplėsta 1689, 19 a. pertvarkytas į Thurno ir Taxiso kunigaikščių rūmus) su bažnyčia (1733, įgavo baroko bruožų, architektas J. M. Prunneris), Senoji rotušė (13 a. vidurys–14 a., priestatas, vadinamoji Naujoji rotušė, 1662–1723), bokštai – Baumburgerio (13 a. antra pusė), Auksinis (13–17 a.), Romėniškasis (manoma, 13 a.), Regensburgo universiteto biblioteka (architektas A. von Branca) ir forumas (abu 1974, architektas K. Ackermannas), Geležinis tiltas per Dunojų (1991, architektūrinė bendrovė Auer Weber Architekten).

muziejus Valhala prie Regensburgo (1830–42, architektas F. K. L. von Klenze)

muziejaus Valhala prie Regensburgo interjeras (1830–42, architektas F. K. L. von Klenze)

Prie Regensburgo – vokiečių šlovės muziejus Valhala (1830–42, architektas F. K. L. von Klenze; pastatyta pagal Partenono pavyzdį).

2271

-Regensburgas; -Rėgensburgas

Regensburg

Regensburgo istorija

Regensburgo lietuviai