Regensburgo lietuviai (Rgensburgo lietùviai). 1894 Regensburgo aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje studijavo J. Naujalis, 1897–99 – M. Gustaitis, 1899 – Č. Sasnauskas, 1905–07 – T. Brazys, 1945–46 – kunigas K. Senkus. Nuo 1943 12 Regensburge vokiečių slaptosios policijos – gestapo priežiūroje gyveno internuotas prelatas M. Krupavičius. 1944 rudenį Regensburge pradėjo telktis lietuviai karo pabėgėliai. Buvo suorganizuotas lietuvių bendrabutis, veikė nelegalus lietuvių komitetas (pirmininkas M. Krupavičius). Į 1945 04 Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės užimtą Regensburgą nemažai lietuvių atvyko iš miesto apylinkių. Įkurtas lietuvių komitetas (pirmininkas Č. Masaitis), parapija, valgykla, pradinė mokykla, 8 klasių gimnazija (direktorius I. Malinauskas, 1945–46 mokytojavo J. Matusas). 1945 10–1946 01 Regensburge leistas savaitraštis Lietuvių balsas (redaktoriai H. Blazas, V. Rygertas, E. Boreiša). 1945 11 lietuviai (apie 1200 asmenų) apgyvendinti Regensburgo priemiestyje. Čia buvo perkeltos visos lietuvių įstaigos ir mokyklos, įsteigtas lietuvių teismas (pirmininkas J. Brazinskas), policija, kalėjimas. Veikė vyrų ir mišrus chorai (vadovas B. Budriūnas), orkestras (vadovas A. Piešina). 1945 pabaigoje Regensburgas pripažintas Lietuvių tremtinių bendruomenės atskira apygarda (pirmininkas I. Malinauskas). Regensburgo lietuvių stovykloje gyveno vyskupas V. Brizgys, generolas S. Raštikis. 1946 05 stovykla perkelta į Scheinfeldą prie Würzburgo. Lietuviams atminti Regensburgo Šv. Klaros bažnyčioje įmūryta paminklinė lenta. 1963–81 Regensburgo vyskupijoje gyvenančių lietuvių sielovadininkas buvo kunigas D. Kenstavičius.
-Regensburgas