Regina Kvašytė
Kvašýtė Regina 1962 02 21Ryga, lietuvių ir latvių kalbininkė, baltistė. Dr. (filol. m., 1996).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1985 baigė Latvijos universiteto Filologijos fakultetą, 1996 jame apgynė daktaro disertaciją (Lietuvoje nostrifikuota 1997). 1984–2003 dirbo Latvių kalbos institute. Nuo 1992 dirba Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje: 2005–07 – Humanitarinio fakulteto mokslo reikalų ir neakivaizdinio bei vakarinio skyriaus prodekanė, 2017–20 – Senato narė; docentė (2005). 2007 Münsterio universiteto Tarpdisciplininių baltų studijų instituto kviestinė lektorė, 2008–11 Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentė. Stažavo Jungtinėse Amerikos Valstijose (1998, 2000, 2002, 2003, 2018), Latvijoje (2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2016), Slovakijoje (2011), Švedijoje (2017), Čekijoje (2023), Vokietijoje (2015, 2019, 2024). Tyrimų sritys – terminologija, stilistika, sociolingvistika, etnolingvistika, onomastika, geolingvistika, vertimo teorija ir praktika, lingvokultūrologija.
Regina Kvašytė
Mokslinė ir kita veikla
Nuo 2017 tarptautinių tarpdalykinių mokslinių konferencijų Regionas: istorija, kultūra, kalba mokslinio komiteto pirmininkė. Dalyvavo Latvijos mokslo tarybos valstybinėse tyrimų programose Latvių kalba (2018–21), Letonika latviškos ir europietiškos visuomenės raidai (2021–24). Nuo 2022 žurnalo Acta humanitarica academiae Saulensis vyriausioji redaktorė.
2002 Šiauliuose įkūrė asociaciją Baltų centras, jos vadovė. 2001–21 – Šiaulių universiteto Kanados auditorijos kuratorė. 2018–19 – Šiaulių UNESCO klubo viceprezidentė, 2020–21 – prezidentė, 2022–23 – valdybos narė.
Svarbiausi veikalai
Parengė Dalykinių posakių žodyną (Lietišķo teicienu vārdnīca, su Valentīna Skujiņa, 1991 21992), Ekonomikos, raštvedybos ir darbo organizavimo terminų žodyną (Ekonomikas, lietvedības un darba organizācijas termini latviski, angliski, vāciski, krieviski, su kitais, 1995), Mokomąjį terminologijos žodynėlį (2005). Parašė knygas Studentų mokslo darbai (su Jurgita Maciene, 2011), Apie žodžio korektiškumą: sãva ir importuota (su Džiuljeta Maskuliūniene, K. Župerka, 2021), Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės = Starp Lietuvu un Latviju: lingvistiskās paralēles (2012).
Kolektyvinių monografijų Latvių kalbos pastovumas ir kintamumas: procesai, tendencijos, prognozės (Latviešu valoda pastāvībā un mainībā: norises, tendences, prognozes 2024), Terminologija: teorija, istorija, praktika (Terminoloģija: teorija, vēsture, prakse 2024) viena autorių.
Sudarė mokslo leidinius Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai = Lietuviešu un latviešu sastatāmās stilistikas jautājumi (2006), Canada: society and the individual = Canada: société et individu = Kanada: visuomenė ir individas (2006), žurnalo Acta humanitarica universitatis Saulensis tomą 25 (su B. Maskuliūnu, Simonu Strelcovu, 2018), tomą 26 (2020), tomą 27 (2020), tomus 28–31 (2021–24).
Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių.
Svarbiausi vertimai
Iš latvių kalbos išvertė straipsnių Mitologijos enciklopedijai (tomas 2 1999), ikimokyklino ugdymo pratybų knygelę Pažink save ir savo draugus (2010), į latvių kalbą – knygas Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje (2016), Antanas Rimavičius: Dievui ir žmogui (2017), Susitikimas: dailininkės Sofija Romerienė ir Ona Römerienė (2019), V. Purono knygą Šventas kryžių miškas (2016).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas Lietuvos diplomatijos žvaigždė (2012), Baltų apdovanojimas (2021).