Reinhard Johannes Sorge
Sorge Reinhard Johannes (Reinhardas Johanesas Zòrgė) 1892 01 29Rixdorf (prie Berlyno) 1916 07 20Ablaincourt (Pikardijos administracinis regionas), vokiečių rašytojas. Ekspresionizmo atstovas. Nuo 1910 Jenos universitete studijavo germanistiką (nebaigė). Domėjosi teosofijos ir misticizmo idėjomis, F. Nietzsche’s filosofija. 1913 priėmė katalikybę. Po 1913 tapo radikaliu F. Nietzsche’s kritiku. 1915 buvo pašauktas į karinę tarnybą, žuvo Vakarų fronte. Ankstyvojoje kūryboje ryšku F. Nietzsche’s įtaka. Dramose Senasis ąžuolas (Die alte Eiche 1908, joje supriešinami šv. Brunonas ir M. Liuteris), Kvailiai (Narren 1909), Antikristas (Antichrist 1911, personažas įkūnija Dioniso ir Kristaus sintezę) vaizduojama pasaulėžiūrų konfliktai, joms būdinga ekstaziška kalba, patetiški tonai. Draminės fantazijos Odisėjas (Odysseus, parašyta 1911, išleista 1925) herojus įveikia žemiškąjį blogį ir simbolizuoja kelią į dvasinį tobulumą ir išganymą. Draminėje impresijoje Zaratustra (Zarathustra 1911) reiškiamas prieštaringas požiūris į Nietzsche’s antžmogio koncepciją.
Reikšmingiausios (ir pirmosios vokiečių ekspresionizmo stiliaus) dramos Elgeta (Der Bettler 1912) herojus – poetas elgeta – savo misiją suvokia kaip meno (teatro) atnaujinimą ir žmonijos išganymą. Jis savo ego išlaisvina iš žemiškojo gyvenimo varžtų (nužudo savo tėvą) ir skelbia tarnystę Absoliuto idėjai. Meno tikslas esąs amžinybės simbolių kalba; taip įprasminama vokiečių ekspresionizmui būdinga utopinė individo kitimo ir taurėjimo vizija. Dramą sudaro 5 veiksmai; atsisakoma klasikinės žanro kompozicijos, sekama A. Strindbergo vadinamąja stočių drama. Drama parašyta proza ir eilėmis, gausu ilgų, iškilmingų monologų, retorinių figūrų, hiperbolizuotų vaizdų. Tikrovė siejama su vizijomis, svarbi šviesos ir saulės simbolika, išradingai naudojami scenos efektai. Krikščionybės idėjos skleidžiamos dramose Atsiverskite. Trys misterijos (Metanoeite. Drei Mysterien 1915), Karalius Dovydas (König David 1916), draminėse vizijose Zaratustros teismas (Gericht über Zarathustra, parašyta 1912, išleista 1921; Zaratustra vaizduojamas kaip šėtonas), Kristaus pergalė (Der Sieg des Christos, parašyta 1916, išleista 1924), dialogų rinkinyje Nekaltosios šlovinimas. Giesmė apie Lurdą (Preis der Unbefleckten. Sang von Lourdes, parašyta 1914, išleista 1924), religinės poezijos cikle Mistinis pokalbis (Mystische Zwiesprache, parašyta 1914, išleista 1922), poemoje Dangaus skliautų motina (Mutter der Himmel, išleista 1917). Eilėraščiai (rinkinys Naujieji eilėraščiai / Neue Gedichte, išleista 1925) tradicinės formos, juose apdainuojama draugystė, meilė, gamta, religiniai jausmai, dalis jų primena maldas.
2931