René Schickele

Schickele René (Renė Škelė), slap. Sascha 1883 08 04Oberehnheim (Elzasas) 1940 01 31Vence (prie Nicos), vokiečių rašytojas. Ekspresionizmo atstovas. 1901–04 Strasbūre, Miunchene, Paryžiuje studijavo gamtos mokslus ir filologiją. 1902 su E. Stadleriu įkūrė kultūrinį žurnalą Der Stürmer, 1903 su O. Flake – žurnalą Der Merker. 1904 Berlyne leido žurnalą Das Neue Magazin. Kaip žurnalistas keliavo po Europą, Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus, Indiją, dirbo korespondentu Paryžiuje. 1911 buvo Strasbūre leidžiamo laikraščio Die Neue Zeitung vyriausiasis redaktorius. 1914–20 leido ekspresionistų žurnalą Die weissen Blätter. 1920–32 kaip laisvasis rašytojas gyveno Badenweileryje (Badene‑Viurtemberge). 1932 emigravo į Prancūziją. 1930–40 susirašinėjo su T. Mannu. Siekė būti vokiečių ir prancūzų kultūros tarpininku, pasisakė prieš nacionalizmu grindžiamą tautų nesantaiką, propagavo demokratijos ir dvasinio žmogaus atsinaujinimo idealus, puoselėjo kultūros požiūriu vieningos Europos viziją (esė Intelektualų politika / Die Politik der Geistigen 1913). Ankstyvuosiuose eilėraščiuose sekė prancūzų simbolizmu, bet kartu pagrindė individualų stilių, laužė sintaksę, vartojo netikėtas poetines konstrukcijas (rinkinys Jojimas į gyvenimą / Der Ritt ins Leben 1906); laikomas vienu ekspresionistinės poezijos pradininkų. Prozoje derinami literatūros įvairių krypčių – jugendo, estetizmo, ekspresionizmo, naujojo daiktiškumo, realizmo – bruožai. Romano Svetimas (Der Fremde 1909) herojus – jautrus estetas, nusivylęs gyvenimu, gyvena dekadentiškomis nuotaikomis. Ekspresionistiniame romane Benkalis, moterų guodėjas (Benkal, der Frauentröster 1914) reiškiamos antimilitaristinės ir utopinės idėjos, herojus menininkas pasišvenčia priespaudą kenčiantiems žmonėms. Novelių veiksmas dažnai vyksta Pietų ar egzotiškose šalyse (Indijoje, Graikijoje), aprašoma tarptautinės aukštuomenės gyvenimas, neįprastos meilės istorijos, pasakojimui būdinga sąmojis, elegantiškas pasakojimo stilius. Vienoje žinomiausių novelių Aisėja (Aïssée 1915) plėtojamas sielų persikūnijimo motyvas. Apysakoje Trimpopas ir Manasė (Trimpopp und Manasse 1914) vaizduojamas 20 a. pradžios Berlynas, kritikuojama šovinizmas, antisemitizmas. Brandžiausias kūrinys – romanų trilogija Palikimas prie Reino (Das Erbe am Rhein 1926–31). Jame aprašomi Elzaso krašto žmonių likimai, daug reikšmės teikiama kraštovaizdžio vaizdavimui, topografijai, vizualumui. Kiti romanai: Simfonija džiazui (Symphonie für Jazz 1929), Našlė Boska (Die Witwe Bosca 1933), Žinutė butelyje (Die Flaschenpost 1937). Dar parašė komedijų (Hansas iš Elzaso / Hans im Schnackenloch 1914, pastatyta 1916, vėliau dėl antimilitaristinio turinio Vokietijoje uždrausta).

2931