rentgeno vamzdis

reñtgeno vazdis, vakuuminis elektroninis įtaisas rentgeno spinduliuotei kurti. Paprasčiausią rentgeno vamzdį sudaro stiklinis balionas, kurio vidus dažniausiai dengtas metalo sluoksniu. Balione įtaisytas elektronų srauto šaltinis – kaitinamasis katodas ir rentgeno spinduliuotės šaltinis – anodas. Tarp katodo ir anodo sudarius 30–600 kV įtampą iš katodo išlekia elektronai, kurie elektrinio lauko įgreitinti smogia į anodo paviršių. Apie 90 % elektronų kinetinės energijos anode virsta šiluma, kita energijos dalis (0,1–10 %) – rentgeno spinduliuote. Rentgeno vamzdyje sukurta spinduliuotė susideda iš elektronų stabdymo ir katodo būdingosios spinduliuočių. Šiluminei energijai išsklaidyti turi aušinimo sistemą. Aušinama vandeniu, oru ir kitais būdais. Pagal laisvųjų elektronų gavimo būdą rentgeno vamzdžiai skirstomi į joninius ir elektroninius. Joniniame rentgeno vamzdyje laisvieji elektronai sukuriami dėl praretintų dujų teigiamųjų jonų smūgių į šaltąjį katodą veikiant didelei įtampai tarp elektrodų, elektroniniame – dėl įkaitusio katodo termoelektroninės emisijos. Rentgeno vamzdis naudojamas rentgeno mikroskopijoje, rentgeno spinduliuotės sugertinėje ir emisinėje spektroskopijoje, rentgenodiagnostikoje ir kitose srityse.

Pirmą rentgeno vamzdį 1897 sukūrė W. C. Röntgenas.

1333