replikãcija (lot. replicatio – kartojimas), DNR replikãcija, DNR biosiñtezė, biologinio paveldimumo pagrindas, fundamentalus procesas, vykstantis visuose gyvuose organizmuose, kurių genomą sudaro dviejų grandinių deoksiribonukleorūgštis (DNR). Replikacijos metu abi DNR grandinės yra naujų komplementarių grandinių matricos; susintetinamos dvi identiškos DNR molekulės. Ląstelėse replikacija prasideda nuo savitos DNR pradžios ori sekos ir baigiasi ties DNR pabaigos ter seka. Replikacijos ori srityje susidaro replikacijos šakutė, prasiskiria ir išvyniojama dviejų grandinių DNR, sintetinamos naujos komplementarios polinukleotidinės grandinės. Bakteriofagų, plazmidžių replikacija yra vienkryptė, susidaro viena replikacijos šakutė, bakterijų arba eukariotų chromosomų – dvikryptė, susidaro dvi šakutės ir replikacija nuo ori sekos vyksta į priešingas puses. Replikaciją katalizuoja DNR polimerazės, kurioms reikalingas 5–10 nukleotidų ilgio oligonukleotidinis pradmuo. Pradmens sintezę katalizuoja RNR polimerazė arba savita replikacijos pradmens polimerazė – praimazė. Ilginant polinukleotidinę grandinę deoksiribonukleotidai įjungiami 5′→3′ kryptimi: viena komplementari grandinė (vadinama pirmaujančia) nuo pradmens sintetinama ištisai, kita, atsiliekanti DNR grandinė, sintetinama trumpais Okazaki fragmentais, kuriuos sujungia DNR ligazė. DNR replikacijos substratai yra visi deoksiribonukleotidų 5′‑trifosfatai. Eukariotinėse ir prokariotinėse ląstelėse replikacija skiriasi, ją katalizuoja specifinės DNR polimerazės, skirtinga replikacijos reguliacija.
1996