reprodùkcija (pranc. reproduction – atgaminimas), atrankos būdu padaugintos sėklos veislės atkūrimas. Javų ir kitų žemės ūkio augalų derlingumas priklauso ne tik nuo gamtinių sąlygų, auginimo technologijų, veislės genetinių savybių, bet ir sėklų reprodukcijos. Lietuvoje auginamos superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos (C) pirmos (C1), antros (C2), trečios (C3) ir kitų kategorijų reprodukcijos sėklos. Didesnį derlių ir aukštos kokybės grūdus galima užauginti sėjant ne tolesnės kaip C4 reprodukcijos grūdus. Bandymais nustatyta, kad sėjant C1 ir C2 reprodukcijos sėklas grūdų derliaus priedas palyginti su C4 ir C5 sėklomis yra 0,5 t/ha. Sėjant 89 % daigumo (I klasės) sėklas žieminių kviečių derlius būna 0,3–0,5 t/ha didesnis nei sėjant 93,0–94,9 % daigumo (II klasės) sėklas ir 0,5–0,65 t/ha – nei sėjant 90 % daigumo (III klasės) sėklas. Sėklų kokybei (net esant tiems patiems daigumo ir dygimo energijos rodikliams) didelę įtaką turi sėklų reprodukcija. Iš aukštesnės reprodukcijos sertifikuotos sėklos gaunamas ne mažesnis kaip 0,2 t/ha derliaus priedas. Prieš sėją grūdai rūšiuojami pagal storį. Pasėjus atrinktas sėklas augalai geriau ir vienodžiau sudygsta, pasėliai būna tankesni, gaunamas didesnis derlius. Lietuvoje mokslinės sėklininkystės pradininkas – J. Tonkūnas. Jis teigė, kad tik iš švarios, gerai dygstančios sėklos išauga stiprūs daigai, vėliau stiprūs augalai, iš jų – geras derlius, iškėlė mintį steigti sėklų valymo įmones, kuriose sėklos būtų valomos, džiovinamos ir beicuojamos. Reprodukcijos klausimai tiriami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės, Miškų institutuose, Gamtos tyrimų centro Botanikos institute, Aleksandro Stulginskio universitete. Apie gyvulių reprodukciją veislininkystė.
1021