respònsos (lot. responsum – atsakymas, sprendimas), judaizme – speciali rabinistinės raštijos forma: klausimai ir atsakymai (šeelot ve‑tšuvot) įvairiomis halachinėmis (halacha) temomis; jų rinkiniai. Talmudo (arba rabiniškuoju) laikotarpiu (apie 1–6 a.) responsų rinkinių nebuvo, bet jau minimas susirašinėjimas, kai dalijamasi nuomonėmis halachos įvairiais klausimais. Talmude kalbama apie žmogų, kuris teisme tvirtina, turįs gauti laišką iš Izraelio žemės, kuris ir įrodytų jo tiesą. Tai yra rašytinio atsakymo (responsum) paminėjimas.
Responsos, kaip rabinų literatūros žanras, susiformavo Babilonijos gaonų laikotarpiu (apie7–11 a.), kai daugelis žydų nebegalėjo naudotis Talmudu (diasporoje jis nebuvo leidžiamas) ir nebemokėjo hebrajų kalbos. Žmonės kreipėsi į Babilonijos akademijų (Suros, įkurta 219, ir Pumbeditos, įkurta 2–4 a.; ješiva) išminčius, vadinamus sprendėjais (poskim), prašydami atsiųsti kokį nors Talmudo veikalą ir jo paaiškinimą. Buvo prašoma išspręsti vietos išminčių nesutarimus, atsakyti į halachinius klausimus, kurie anksčiau nebuvo nagrinėti. Responsas iš dalies galima laikyti halachos precedentu. Responsos apimtis yra nuo dviejų trijų žodžių iki atsakymų, kuriuose surašyti ištisi Talmudo ir kitos religinės literatūros veikalai. Šie paplito 9 a. (ypač daug jų parašė gaonas Saadija, 882–942). 8–11 a. responsos apėmė beveik visus žydų gyvenimo aspektus. Be halachinių temų, jose gausu Biblijos (Tanacho), Talmudo, midrašų citatų (net ištisų veikalų aiškinimo), ginčų chronografijos, medicinos ir įvairiomis mokslinėmis temomis. Responsos dažnai buvo pasitelkiamos polemikai su karaimais ar musulmonais. Jos dažniausiai buvo perduodamos karavanų keliu, ėjusiu per Egiptą į Babiloniją, todėl nemažai responsų išliko Kairo genizoje. Buvo užrašoma kelios rersponsų kopijos ir saugomos Suros ir Pumbeditos ješivų archyvuose, jei klausimas kartodavosi, išminčiai dažnai nurodydavo archyvuose saugomus ankstesnių gaonų atsakymus. Gaonų responsos buvo surinktos į rinkinius (pagal tematiką, autorius, eiliškumą ir kita).
11–15 a. responsose buvo gvildenama daugiausia Talmudo halachiniai klausimai. Šiuo laikotarpiu parašyti atsakymai yra detalesni, ilgesni, pateikiama daugiau nuomonių. 15 a. žydus išvijus iš Ispanijos, naujos bendruomenės susikūrė Šiaurės Afrikoje, Balkanuose, Egipte ir Izraelio žemėje. Šio laikotarpio responsose gvildenamos naujakurių ir vietos gyventojų santykių, prekybos, visuomeninės ir kultūros problemos. 17 a. responsose daugiausia remiamasi Josefo ben Efraimo Karo (1488–1575) Šulchan Aruch kodeksu, tapusiu halachos autoritetu. 19 a. Europos šalyse parašytoms responsoms būdinga haskalos įtaka. 20 a. gausi responsų literatūra klostėsi susikūrus Izraelio valstybei.
Responsose gausu vertingų žinių apie žydų gyvenimą įvairiose pasaulio šalyse, vietos papročius, miesto ir kaimo gyvenimo detalių, kurių neįmanoma rasti jokiame kitame šaltinyje.
LIETUVOJE gausi responsų literatūra susiklostė 16 a., čia apsigyvenus didelėms žydų bendruomenėms. 20 a. didžiausias responsų autoritetas buvo Menahemas Mendelis Schneersohnas (1902–94).
2182