retrotranspozònai (lot. retro – atgal + angl. transpose < lot. transpositio – perkėlimas), judrieji genomo elementai, naudojantys retrovirusams būdingą plitimo mechanizmą. Retrotranspozonų deoksiribonukleorūgšties (DNR) seka nurašoma į ribonukleorūgštį (RNR), vėliau atvirkštinė transkriptazė šią RNR perrašo į DNR, kuri įsiterpia kitoje genomo vietoje. Dėl gebėjimo kopijuoti ir įterpti savo seką į DNR retrotranspozonai gausiai išplito įvairiuose genomuose, ypač augalų, žinduolių. Pagal genetinę sandarą retrovirusams giminingiausi yra LTR retrotranspozonai. Jie koduoja visus baltymus reikalingus retrotranspozono sekos kopijavimui ir plitimui. Žinduolių genome gausu endogeninės kilmės SINE retrotranspozonų, jie plitimui genomu naudoja kitų retrotranspozonų (pvz., LINE) koduojamus retrotranspozicijos baltymus. SINE šeimos retrotranspozonų sekų ilgis 300–600 bazių porų, jie užima apie 10 % žmogaus genomo. LINE šeimos retrotranspozonų sekų ilgis 1000–10 000 bazių porų. Gausiausi iš LINE šeimos yra LINE‑1 retrotranspozonai. Jie žmogaus genome išplito tūkstančiais kopijų ir užima beveik 20 % genomo. Retrotranspozonų sekos įsiterpdamos įvairiose genomo vietose gali sutrikdyti baltymus koduojančių genų veiklą ir sukelti įvairias ligas. Retrotranspozonų plitimą genomuose slopina epigenetinės modifikacijos.
1003