revoliùciniai komitètai, laikinosios ypatingosios bolševikų valdžios institucijos, veikusios Rusijos pilietinio karo laikotarpiu (1917–22). Turėjo visą karinę ir civilinę valdžią.
Pirmasis toks komitetas buvo 1917 10 prie Petrogrado darbininkų ir kareivių deputatų tarybos sudarytas Petrogrado karinis revoliucinis komitetas, kuris buvo karinis operatyvinis Spalio perversmo (1917) rengimo štabas. Iš pradžių revoliucinius komitetus (dažniausiai vadintus revkomais) kurta ten, kur buvo siekiama perimti valdžią (Maskvoje ir kituose miestuose; tuo metu tokie komitetai paprastai buvo vadinami kariniais revoliuciniais komitetais). Ilgainiui buvo sukurti valsčių, apskričių, gubernijų, t. p. kraštų ir sovietinių respublikų (Ukrainos, Baltarusijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos) revoliuciniai komitetai.
Bolševikams laimint pilietinį karą ir stiprėjant sovietų valdžios institucijoms revoliuciniai komitetai perduodavo savo įgaliojimus tarybų vykdomiesiems komitetams. 1921–25 revoliucinių komitetų dar buvo likę valstybės pakraščiuose, kur sovietų valdžia buvo silpnoka – Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje (kai kuriuose Čečėnijos rajonuose išliko iki 1926).
1918–19 bolševikams bandant įtvirtinti sovietų valdžią Lietuvoje revoliuciniai komitetai veikė ir daugelyje jos apskričių ir valsčių.