Rčardas Jorkiẽtis (Richard of York), Jòrko kunigáikštis 1411 09 21? 1460 12 30Sandal Magna (dabar Wakefield; palaidotas Švč. Mergelės Marijos ir Visų Šventųjų bažnyčioje Fotherinhay, Nortamptonšyras), Plantagenetų kilmės 15 a. Anglijos didikas, Jorkų pretendentas į sostą per Baltosios ir Raudonosios rožių karą. Eduardo IV ir Ričardo III tėvas. Anksti netekusį tėvų (tėvas 1415 nukirsdintas už dalyvavimą sąmoksle prieš Henriką V) Ričardą globojo įtakingi Anglijos didikai Neville’iai. Nuo 1429 buvo Lankasterių karaliaus Henriko VI dvariškis. 1436–45 Anglijos pajėgų Prancūzijoje vadas, atkovojo dalį Normandijos (Šimtametis karas). Jorkų dinastijos pradininko Eduardo III provaikaitis (ir iš tėvo, ir iš motinos pusės) Ričardas Jorkietis turėjo daugiau teisių į sostą už valdantį karalių, be to, paveldėjęs daug žemių bei titulų Airijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje buvo turtingiausias šalies žmogus po karaliaus. Siekdami jį atitolinti nuo karaliaus dvaro ir svarbesnių pareigų Lankasteriai 1447 Ričardą Jorkietį paskyrė Airijos valdytoju. Šalyje kilus neramumams dėl karo nesėkmių ir vis augančios (karaliui sergant psichikos liga) Somerseto kunigaikščio Edmundo Beaufort’o ir Safolko kunigaikščio Williamo de la Pole’io įtakos, 1450 Londoną užėmė sukilėliai.
Ričardas Jorkietis pasirenka baltą rožę (Henry Payne’o paveikslas pagal W. Shakespeare’o dramos Henrikas VI sceną, 1910, Westminsterio rūmai)
1450 rudenį Ričardas Jorkietis su kariuomene atvyko į Londoną, 1450 12 Parlamente buvo išrinktas šambelionu (aukštos pareigos karaliaus dvare). Po pralaimėjimo prancūzams Castillono mūšyje (1453 07) Henriko VI sveikata labai pablogėjo, 1454 04 karaliaus taryba Ričardą Jorkietį išrinko lordu protektoriumi. Jis kancleriu paskyrė svainį Solsberio erlą Richardą Neville’į. 1455 01 pasveikęs Henrikas VI panaikino Ričardo Jorkiečio lordo protektoriaus pareigas ir atkūrė Somerseto kunigaikščio Edmundo Beaufort’o įtaką. Ričardas Jorkietis su žmonos giminaičiais Neville’iais šalies šiaurėje surinkęs kariuomenę 1455 05 22 ties Saint Albansu stojo į mūšį prieš karaliaus ir Somerseto kunigaikščio kariuomenę (Saint Albanso mūšiai). Mūšyje žuvo keli svarbūs Lankasterių veikėjai, tarp jų ir Somerseto kunigaikštis. Paskelbus, kad Henrikas VI serga, jis paimtas į globą. Ričardas Jorkietis vėl tapo lordu protektoriumi, be to, pasiskelbė Anglijos konstebliu, o sąjungininką, Solsberio kunigaikščio sūnų Voriko erlą Richardą Neville’į paskyrė į svarbias Calais uosto valdytojo pareigas.
1456 02 karaliaus sveikatos būklei pagerėjus lordo protektoriaus pareigų vėl netekęs Ričardas Jorkietis buvo išsiųstas ginti šalies šiaurės nuo Škotijos karaliaus Jokūbo II. Įtakingiausia šalyje tapo karalienė Margarita Anžu. 1459 savo žemėse Coventryje ji sukvietė Didžiąją tarybą, Ričardas Jorkietis ir jo šalininkai neatvyko baimindamiesi susidorojimo. 1459 10 12 mūšyje ties Ludfordu (Šropšyras) Jorkai pralaimėjo dvigubai gausesnėms Lankasterių pajėgoms. 1459 12 Ričardui Jorkiečiui, Solsberio ir Voriko erlams paskirta griežčiausia diduomenės atstovų bausmė – jiems atimtos pilietinės ir politinės teisės, nusavintas turtas.
Neturėdami ko prarasti Neville’iai 1460 06 su galinga kariuomene be kovos užėmė Londoną, 1460 07 10 Northamptono mūšyje įveikė Henriko VI kariuomenę, o jį patį paėmė į globą. 1460 09 grįžęs iš Airijos Ričardas Jorkietis Parlamente pareiškė savo teises į sostą; 1460 10 25 priimtu aktu patvirtinta, kad po Henriko VI mirties sostas atiteks Ričardui Jorkiečiui ar jo palikuonims. Karalių laikant nelaisvėje Ričardas Jorkietis ir Voriko erlas tapo faktiniais šalies valdovais. Margarita Anžu ir kiti Lankasteriai tuo tarpu užsitikrino palaikymą šalies šiaurėje. 1460 12 Wakefieldo mūšyje Jorkai buvo sutriuškinti, Ričardas Jorkietis žuvo.