ricinmedis

ricnmedis (Ricinus), karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalų gentis. 1 rūšis – paprastasis ricinmedis (Ricinus communis). Ricinmedis kilęs iš Šiaurės Afrikos, paplitęs atogrąžose ir paatogrąžiuose, daug kur auginamas.

Vienametė, atogrąžų kraštuose kelerius metus išgyvenanti, aukšta, 3–4 m, kartais iki 12 m aukščio, dažnai krūmo pavidalo žolė storu tuščiaviduriu stiebu. Lapai pražanginiai, ilgakočiai, plaštakiškai skiautėti. Žiedai vienalyčiai, susitelkę į viršūninius šakotus arba nešakotus žiedynus. Vyriškieji žiedai yra žiedyno apačioje, moteriškieji – viršuje. Vaisius – trilizdė minkštais dygliais apaugusi atsidarančioji dėžutė. Sėklos didelės, kiaušiniškos arba plokščios, glotnia marga luobele. Visos augalo dalys nuodingos, nuodingiausios sėklos. Paprastasis ricinmedis auginamas plantacijose dėl 35–55 % aliejaus turinčių sėklų, iš kurių spaudžiamas ricinos aliejus. Vidutiniškai per metus pasaulyje išauginama apie 1,2 mln. tonų sėklų. Daugiausia jų išauginama Indijoje (830 tūkst. tonų), Kinijoje (210 tūkst. tonų), Brazilijoje (91 tūkst. tonų), Etiopijoje (15 tūkst. tonų). Lapais šeriami šilkaverpiai. Iš sėklų gaminami papuošalai. Gėlynuose auginamas pavieniui arba grupėmis. Išvestos kelios veislės su raudonais, rusvais, ryškiai žaliais lapais, raudonais vaisiais.

paprastasis ricinmedis

Lietuvoje paprastasis ricinmedis neretai auginamas gėlynuose, retai pasitaiko sulaukėjusių dykvietėse, o atsitiktinai patekusių su grūdais – ant geležinkelio pylimų.

849