Riemanno funkcija (Rýmano fùnkcija), kompleksinio kintamojo funkcija. Dar 1737 L. Euleris, skaičių teorijoje ėmęs taikyti analitinius metodus, nagrinėjo funkciją, kuri realiesiems skaičiams s > 1 apibrėžiama eilute z(s) = 1 + 1/2s + 1/3s + … 1859 B. Riemannas įrodė, kad funkcijos z(s) apibrėžimo sritį galima pratęsti iki kompleksinių skaičių aibės, išskyrus skaičių s = 1. Ši funkcija buvo pavadinta Riemanno dzeta funkcija. Skaičių teorijos raidai buvo svarbus 1859 B. Riemanno straipsnis, kuriame nustatytas dzeta funkcijos ir pirminių skaičių ryšys. Plėtojant B. Riemanno idėjas 1896 buvo įrodytas pirminių skaičių pasiskirstymo dėsnis. Lietuvoje dzeta funkcijos savybes tyrė A. Laurinčikas ir jo mokiniai.
1067