Rifų karas

Rfų kãras, Šiaurės Maroko rifų genčių 1921–26 išsivaduojamasis karas su Ispanija, 1924–26 – ir su Prancūzija. Vyko kalnuotoje Rifo srityje. Ispanijos pajėgas sudarė apie 300 000 karių (vadai Manuelis Fernándezas Silvestre, Dámaso Berengueras, José Millánas‑Astray, M. Primo de Rivera y Orbaneja), Prancūzijos – apie 200 000 karių (vadai H. Ph. Pétainas, Louis Hubertʼas Gonzalveʼas Lyautey), Maroko rifų genčių – apie 80 000 žmonių, iš jų tik 6000–7000 priklausė reguliariesiems daliniams (vadas Abd al Karimas). Per rifų karą ispanai prieš sukilėlius naudojo tankus, lėktuvus, cheminį ginklą, rifų gentys efektyviai panaudojo partizaninio karo metodus. Svarbiausios Rifų karo kautynės – mūšis prie Annualo (Šiaurės Rytų Marokas, 1921 06 22–09 08), kurį ispanai pralaimėjo (žuvo apie 10 000 jų karių). Po šio mūšio Šiaurės Maroke buvo įkurta Rifų respublika.

rifų genčių vadai (kaidai) prie Abd al Karimo vadavietės (1922)

Puldami Prancūzijos kariuomenę 1925 sukilėliai nužygiavo iki Feso. 1926 05 jungtinės Ispanijos ir Prancūzijos karinės pajėgo)s (250 000 žmonių) įsiveržė į Rifų respublikos teritoriją; prancūzai į nelaisvę paėmė pasipriešinimo vadovą Rifų respublikos prezidentą (emyrą) Abd al Karimą ir ištrėmė jį į Reunjono salą. Rifų respublika buvo panaikinta. Per Rifų karą žuvo ar buvo sužeista 31 000 ispanų ir prancūzų, žuvo ar buvo sužeista 15 400 jų priešininkų.