Jãsas Rimantas 1929 06 01Šiauliai 2002 01 25Vilnius, lietuvių istorikas.

Išsilavinimas ir veikla

1957 baigė Vilniaus universitetą. 1957–68 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1968–75 ir 1979–2000 – šios akademijos Centrinės bibliotekos Rankraščių skyriuje, 1976–79 – Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje.

Tyrė 13–16 a. ir 1788–94 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Lietuvos istoriją.

Publikacijos

Parašė istorinę apybraižą Didysis prūsų sukilimas (1959). Knygoje Lietuvių karas su kryžiuočiais (su kitais, 1964) atskleidė baltų kovą su Vokiečių bei Livonijos ordinais nuo Šiaulių mūšio (1236) iki 13 a. pabaigos.

Svarbiausias darbas – Bychovco kronikos vertimas į lietuvių kalbą su išsamiais komentarais (1971). Paskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekybos ir pirmojo gyventojų surašymo duomenis (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymas 1790 m., su L. Truska, 1972). Į lietuvių kalbą išvertė J. Goštauto beletrizuotus memuarus Ponas Teisėjaitis, arba Pasakojimas apie Lietuvą ir Žemaitiją (1967; Pan Sędzic, czyli Opowiadanie o Litwie i Żmudzi 1839), T. Narbuto veikalą Lietuvių tautos istorija (1 tomas 1992; Dzieje starożytne narodu litewskiego 1835), Vygando Marburgiečio Naująją Prūsijos kroniką (1999; Cronica Nova Prutenici).

Spaudai parengė dokumentų rinkinių: Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais (su J. Orda, 3 dalis 1968), Pergamentų katalogas (1980), Raganų teismai Lietuvoje (su K. Jablonskiu, 1987), t. p. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomų 18 a.–20 a. pusės pusės Šilutės dvaro savininko H. Scheuʼjaus archyvo ir istoriko K. Jablonskio rankraštinio palikimo aprašymus (neišspausdinti).

-Rimantas Jasas

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką