Rimantas Kmita

Kmità Rimantas 1977 12 22Šiauliai, lietuvių rašytojas, literatūrologas. Dr. (hum. m., 2008). 2003 baigė Klaipėdos universitetą (literatūrologiją), 2008 – Vilniaus universitetą, 2006–08 stažavo Greifswaldo universitete. 2001–10 dėstė Klaipėdos universitete (su pertraukomis), 2008–10 ir Vilniaus universitete. Nuo 2010 dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Nuo 2016 veda Lietuvos radijo ir televizijos laidą Literatūros akiračiai.

Rimantas Kmita

Mokslinė veikla

Tyrinėjimo sritys: 20 a. antros pusės lietuvių literatūra, sovietinio laikotarpio literatūra, literatūros sociologija. Parašė monografijas Ištrūkimas iš fabriko: modernėjanti lietuvių poezija XX amžiaus 7–9 dešimtmečiais (2009), Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų (2022), parengė ir sudarė Poezijos pavasario almanachą (2004), S. Gedos poezijos rinktinę Ugniabalsis niekas (2013), knygą Nevienareikšmės situacijos: pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką (2015), žinyną Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos (su A. Kalėda ir D. Satkauskyte, 2019). Kultūrinėje ir mokslinėje periodinėje spaudoje paskelbė literatūros kritikos straipsnių, recenzijų, esė.

Grožinė kūryba

Poezijai (rinkiniai Nekalto prasidėjimo 1999, Upės matavimas 2002, Švelniai tariant 2009) būdinga socialumas, gyvenimo stebėjimas, aprašymas, jos veikėjai gali būti valkatos, besikapstantys šiukšlių dėžėse, benamiai šunys, vabaliukai, riedlentininkai ir pardavėjai, bet autorius, išvengdamas teisuoliško vertinimo, įrodo visų buvimo prasmę. Parašė romanus apie Šiaulius Pietinia kronikas (2016 ³2017; parašytas šiaulietiška šnekta), Remyga (2020, Lietuvos rašytojų sąjungos premija, 2021; to paties pavadinimo pjesė pastatyta 2020, režisierius O. Koršunovas). Iš vokiečių kalbos (šnekamosios Berno tarmės) išvertė Pedro Lenzo romaną Čia aš varatarius (su Markusu Roduneriu, 2013). Kūryba versta į anglų, čekų, lenkų, rusų, švedų, ukrainiečių, vokiečių kalbas.

Apdovanojimai

Lietuvos rašytojų sąjungos premija (2021), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2024).

2271