Kazakẽvičius Rimgaudas Virgilijus 1934 12 18Kaunas, Lietuvos gydytojas patofiziologas. Dr. (biomed. m.; med. m. kand. 1971).
Išsilavinimas ir veikla
1959 baigė Kauno medicinos institutą. 1959–63 dirbo Vilniaus geležinkelininkų ligoninėje, 1963–68 Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. 1968–2016 dėstė Vilniaus universitete, 1987–2002 Patologijos ir teismo medicinos katedros, 2004–06 Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros vedėjas; docentas (1981). Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys – autoimuninių ligų patogenezė, parazitozių seroepidemiologija, uždegimo patogenezė, oksidacinio streso reikšmė patologijoje, medicinos ir patologijos istorija. Paskelbė apie 90 mokslinių straipsnių. Stažavo Tamperės biomedicinos institute (Suomija), Angerso universitete (Prancūzija). Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys (2000–15). 2006 su kitais subūrė klasikinės muzikos mėgėjų klubą.
Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius
Knygos
Išleido monografiją Tarptautinė vienetų sistema medicinoje (1989), vadovėlius Patologinė fiziologija (1991), Klinikinės imunologijos įvadas (2001; visos su kitais), mokymo knygas studentams Uždegimo patologinė fiziologija (1981), Medžiagų apykaitos patologinė fiziologija (1982), Endokrininės sistemos patologinė fiziologija ir farmakologija (1987, su M. Repčyte), Vitaminai (1990, su kitais), Navikinis procesas (1993, su kitais), Nervų sistemos patofiziologija (2000, su kitais), Hipoksija. Oksidacinis stresas. Apoptozė (2007), Rūgščių ir šarmų pusiausvyros patofiziologija (2011), knygas Mano gyvenimas (2015), Medicinos atradimų istorijos (2017), Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatai (2020).