Rimutė Rimantienė

Rmantienė Rimutė, Jablonskýtė 1920 10 25Kaunas, lietuvių archeologė. K. Jablonskio duktė. Habil. dr. (hum. m.; ist. m. dr. 1962).

Išsilavinimas ir profesinė veikla

1938–46 studijavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, 1946 baigė Vilniaus universitetą. 1942–60 dirbo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Archeologijos skyriuje, 1945–47 dėstė Vytauto Didžiojo universitete (1946–50 Kauno valstybinis universitetas). 1960–99 dirbo Lietuvos istorijos institute (iki 1990 LSSR mokslų akademijos Istorijos institutas), 1972–77 dėstė Vilniaus universitete.

Tirti objektai

Nuo 20 a. 5 dešimtmečio tyrinėjo akmens ir bronzos amžių Lietuvos paminklus. Tyrė Eigulių piliakalnį, kapinyną ir gyvenvietes, Dubičių piliakalnį ir senovės gyvenvietes, Netiesų stovyklavietę ir gyvenvietę, Maksimonių stovyklavietes ir gyvenvietę, Šarnelės stovyklavietę ir gyvenvietę, Nidos akmens amžiaus gyvenvietę, Šventosios gyvenvietes, Šakių Lankos akmens amžiaus gyvenvietę ir kitas gyvenvietes.

Tyrimų sritys ir veikalai

Mokslinių tyrinėjimų sritys: Lietuvos neolito kultūrų gyventojų buitis, ūkis, pasaulėžiūra, baltų kultūros susidarymo klausimai. R. Rimantienės nuomone, baltai, kaip ir kiti indoeuropiečiai, formavosi 3–2 tūkstantmetyje pr. Kr. vietinių Narvos kultūros ir Nemuno kultūros pagrindu, juos veikė ir rutulinių amforų kultūra; visos šios kultūros sudarė pagrindą susikurti vietinei Pamarių kultūrai.

Parašė monografijas: Lietuvos paleolitas ir mezolitas (Paleolit i mezolit Litvy 1971), Šventoji I: Narvos kultūros gyvenvietės (1979), Šventoji II: Pamarių kultūros gyvenvietės (1980), Akmens amžius Lietuvoje (1984 21996, vokiečių kalba 1994), Nida: senųjų baltų gyvenvietė (1989, anglų kalba 2016), Kuršių nerija archeologo žvilgsniu (1999, vokiškai 1999), Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos: Šventosios ir Būtingės tyrinėjimai (2005, vokiečių kalba 2005), knygą Pirmieji Lietuvos gyventojai (XI–IV tūkstantmetis pr. m. e.) (1972), atsiminimų knygą Aš iš dvidešimtojo amžiaus (2010); viena Lietuvos TSR archeologijos atlaso (1974) autorių.

Lietuvoje ir užsienyje paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių ir daugiau kaip 20 mokslo populiarinimo straipsnių, Lietuvoje – daugiau kaip 100 enciklopedinių straipsnių. Su R. Kulikauskiene sudarė monografiją Lietuvių liaudies menas: senovės lietuvių papuošalai (2 knygos, 1958–66, t. p. rusų kalba). Parengė mokymo priemonę vidurinėms mokykloms Lietuva iki Kristaus (1995). Disertacijoje Pirmykštis Lietuvos teritorijos apgyvendinimas apibūdino visą tuo metu žinomą medžiagą, išskyrė svarbiausias archeologines kultūras.

Kita veikla

Išvertė S. O. L. Lagerlöf Sakmė apie Gestą Berlingą (1958), S. Undset Kristina, Lauranso duktė (3 tomai, 1960), H. Ibseno Laukinė antis, Šmėklos (1963), Peras Giuntas (su Tatjana Rostovaite, 1972), J. L. I. Lie apsakymų rinkinį Kalnų vienkiemis (1964) ir kitų rašytojų kūrinių iš švedų, norvegų, t. p. rusų kalbų.

Apdovanojimai

Gedimino ordino Komandoro kryžius (2008). Lietuvos mokslo premija (1993), Baltijos Asamblėjos premija (1997).

-Rimutė Rimantienė

L: Rimutė Rimantienė: bibliografinė rodyklė, 1940–1980 / sud. O. Adomonienė ir A. Tautavičius Vilnius 1980; V. Juodagalvis Rimutei Rimantienei – 80 / Lietuvos archeologija t. 19 Vilnius 2000.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką