Rio Branco įstatymas
Rio Branco įstatymas (Ro Bránko įstãtymas), Láisvo gimmo įstãtymas, 1871 Brazilijos Nacionalinio kongreso priimtas įstatymas, kuris nustatė, kad visi ateityje gimę vergų vaikai yra laisvi. Jų tėvų savininkai juos turėjo išlaikyti iki 8 metų amžiaus. Vėliau Brazilijos vyriausybė juos galėjo išlaisvinti už kompensaciją jų tėvų savininkams arba savininkai juos galėjo naudoti kaip darbo jėgą iki jiems sukaks 21 metai. Šio įstatymo projektą Nacionaliniam kongresui svarstyti pateikė ministras pirmininkas J. M. Rio Branco (iš čia jo pavadinimas) ir Brazilijos aboliucionistų vadovas N. de Araujo. Vergovė Brazilijoje galutinai buvo panaikinta 1888.