Rio de Žaneiras

Ro de Žaneras (Rio de Janeiro), valstija Brazilijos pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno.

Plotas 43 910 km². 17,37 mln. gyventojų (2020).

Centras – Rio de Žaneiras (6,75 mln. gyventojų, 2020; aglomeracijoje 12,71 mln. gyventojų).

Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): São Gonçalo (1 090,9), Duque de Caxiasas (921,5), Nova Iguaçu (814,3), Niterói (515,3), Belford Roxo (513,1), São João de Meriti (472,9).

Rio de Žaneiras – labiausiai urbanizuota ir tankiausiai gyvenama Brazilijos valstija. Rio de Žaneiro rytuose ir pietuose, prie Atlanto vandenyno, yra siaura pajūrio žemuma. Kitoje dalyje iš pietvakarių į šiaurės rytus driekiasi Brazilijos plokščiakalnio Serra do Maro ir Serra da Mantiqueiros (aukščiausia viršūnė – 2787 m, Agulhas Negrasas) kalnagūbriai. Per Rio de Žaneiro vidurinėje dalyje plytinčią lygumą teka Paraíba do Sulis. Atlanto pakrantėje yra įlankų (Guanabaros, Ilhos, Grandės, Sepetibos), lagūnų ir salų (Grandės, Governadoro).

Klimatas tropinis, pakrantėje karštas ir drėgnas, vidurinėje dalyje – švelnesnis. Metinė vidutinė temperatūra daugiau kaip 22 ^oC. Itatiajos nacionalinis parkas, Serra dos Órgãoso nacionalinis parkas, Tijucos ir Serra da Bocainos nacionaliniai parkai.

Rio de Žaneiras – ekonomiškai viena stipriausių Brazilijos valstijų. Iš Atlanto vandenyno šelfo ties Camposu gaunama nafta (apie 70 % Brazilijos išteklių) ir gamtinės dujos (apie 40 %). Kasama titano rūda, monacitiniai smėliai, brangakmeniai ir juvelyriniai akmenys, laužiamas marmuras (36 % šalies produkcijos). Metalurgija (Volta Redondoje), naftos chemijos (Campos dos Goytacazese, Rio de Žaneire), maisto, farmacijos, elektronikos pramonė, automobilių gamyba. Amatai. Daugiausia auginama cukranendrės. Turizmas. Rio de Žaneiro miestas ir karnavalas – labiausiai užsienio turistų lankomi objektai Brazilijoje; dar lankoma kalnų (Petrópolis, Teresópolis, Novo Friburgo), pajūrio (Búzios, Cabo Frio, Parati, Angra dos Reiso) kurortai, nacionaliniai parkai. Tankus automobilių kelių ir geležinkelių tinklas. Sepetibos, Angra dos Reiso jūrų uostai, Rio de Žaneiro Galeão tarptautinis oro uostas (vienas didžiausių Brazilijoje).

Istorija

Dabartinio Rio de Žaneiro teritoriją, Guanabaros įlanką, pirmieji europiečiai (portugalai) pasiekė 1502. 1555 dalį Rio de Žaneiro teritorijos užėmė prancūzai, bet juos 1567 išstūmė portugalai.

1565 prie Guanabaros įlankos portugalai įkūrė Rio de Žaneiro miestą, kuris tapo Rio de Žaneiro kapitonijos (nuo 1763 ir Brazilijos vicekaralystės) administraciniu, politiniu ir ekonominiu centru. 1698 Rio de Žaneiro teritorijoje radus aukso, 18 a. pradžioje – deimantų, t. p. čia įkūrus kavamedžių plantacijas, į Rio de Žaneiro teritoriją atsikėlė daug imigrantų; Rio de Žaneiro plantatoriai ir kasyklų savininkai tapo įtakinga šalies politine ir ekonomine jėga. 1822, paskelbus Brazilijos nepriklausomybę, Rio de Žaneiras gavo provincijos, 1889 – valstijos statusą.

1835, Rio de Žaneirą išskyrus į atskirą federacinę (sostinės) apygardą, valstijos administraciniu centru tapo Niterói. 1890–1902 valstijos administraciniu centru buvo Teresópolis, 1902–75 – vėl Niterói. 1975 prie Rio de Žaneiro buvo prijungta buvusi Guanabaros valstija (iki 1960 federalinė apygarda); valstijos administraciniu centru vėl tapo Rio de Žaneiras.