Ro de Žanero istòrija
Guanabaros įlanką (prie jos vėliau buvo įkurtas Rio de Žaneiras) portugalų jūrininkas Gasparas de Lemosas atrado 1502 01 01. Portugalai įlanką palaikė upės žiotimis; iš čia ir Rio de Žaneiro pavadinimas, kuris lietuviškai reiškia sausio upė.
1555 dabartinės Rio de Žaneiro teritorijos rajoną buvo užėmę prancūzai, kuriuos greitai išstūmė portugalai.
1565 03 01 portugalai įkūrė miestą, kurį iš pradžių Portugalijos karaliaus Sebastijono I garbei pavadino San Sebastiano de Rio de Žaneiru (portugališkai São Sebastião de Rio de Janeiro). 1581–1640 Rio de Žaneiras, kaip ir visa Brazilija, priklausė Ispanijai.
1698 dabartinio Rio de Žaneiro valstijos teritorijoje radus aukso, o 18 a. pradžioje – deimantų Rio de Žaneiras pradėjo labai plėstis; mieste kūrėsi turtingi plantatoriai ir kasyklų savininkai.
1763 Brazilija buvo paskelbta vicekaralyste, o jos sostinė iš Salvadoro perkelta į Rio de Žaneirą. 1808–15, Portugalijos karaliaus dvarui ir vyriausybei emigravus į Braziliją (1807 Napoleonas I okupavo Portugaliją), Rio de Žaneiras buvo Jungtinės Portugalijos ir Algarvės, 1815–21 – Jungtinės Brazilijos, Portugalijos ir Algarvės karalystės laikinoji sostinė (Jonas VI). Mieste, be vyriausybinių įstaigų, kūrėsi mokyklos, teatrai, pradėti leisti laikraščiai.
1822 Brazilijai atsiskyrus nuo Portugalijos Rio de Žaneiras tapo Brazilijos imperijos, 1889 ją paskelbus respublika – jos sostine. 19 a. pabaigoje mieste išplėtota pramonė.
1960 sostinę iš Rio de Žaneiro perkėlus į specialiai tam tikslui pastatytą Brazilijos miestą Rio de Žaneiras gavo miesto‑valstijos (Guanabaros valstijos) statusą, 1975 Guanabaros valstiją sujungus su Rio de Žaneiro valstija, tapo jungtinės valstijos administraciniu centru.
2271
-Rio de Žaneiras