Río Negro (Ro Nègras), provincija Argentinos rytuose, Patagonijoje, prie Atlanto vandenyno.
Plotas 203 013 km2. 738 100 gyventojų (2019). Centras – Viedma (81 000 gyventojų aglomeracijoje, 2019). Río Negro didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019) – San Carlos de Bariloche (131,8), General Roca (93,0), Cipolletti (apie 80). Río Negro apima didesniąją dalį Patagonijos plokščiakalnio, vakarinė dalis – Patagonijos Anduose. Río Negro šiaurės rytinėje dalyje yra druskingų pelkių (tarp jų – Salina Gualicho).
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Per metus iškrinta 150–700 mm, Andų kalnuose – 2000 mm kritulių. Vyrauja sausi vakarų, pietvakarių vėjai. Didžiausios upės: Río Negro (jo ištaka Limay), Colorado, Manso. Daug ežerų. Dirvožemiai daugiausia kalciažemiai, druskožemiai, vulkanžemiai, rudžemiai. Andų priekalnėse auga mišrieji ir spygliuočių miškai. Río Negro vidurinėje dalyje vyrauja sausosios stepės. Nahuel Huapí nacionalinis parkas, Meseta Somuncuros provincijos rezervatas.
Gaunama nafta (El Medanito telkinys), gamtinės dujos, kasamos švino ir geležies rūdos. Maisto (vaisių, daržovių, žuvų perdirbimo) pramonė. Žvejyba. Turizmas. Auginama pomidorai, svogūnai, obelys, kriaušės, slyvos, vynmedžiai, veisiama avys, ožkos, galvijai.
Istorija
Ispanų kolonizacijos išvakarėse dabartinio Río Negro teritorijoje daugiausia gyveno indėnų teuelčių gentys. 1520 Río Negro pakrantėje išsilaipino pirmieji europiečiai (F. Magelanas ir kiti). 1670 Andų kalnų papėdėje, prie Nahuel Huapí ežero, įsteigta jėzuitų misija. 1779 ispanų keliautojas F. F. de Viedma abipus Río Negro upės žiočių įkūrė 2 miestus: Mercedes de Patagonesą (nuo 1878 Viedma) ir Carmen de Patagonesą. 19 amžiuje Río Negro apsigyveno daug imigrantų iš Vokietijos ir Prancūzijos; svarbiausia žemės ūkio šaka tapo vaismedžių auginimas. 1884 Río Negro teritorijai suteiktas nacionalinės teritorijos, 1955 – provincijos statusas.