risordžimeñto literatūrà, Italijos suvienijimo ir tautinio atgimimo laikotarpiu (1790–1870) kurta grožinė ir politinė literatūra. Joje plėtotos patriotinės temos, reikšta visuomenės kritika ar analizuotos istorinės politinės realijos. Iki 19 a. pradžios laikytasi klasicistinės tradicijos (U. Foscolo, G. Leopardi), nuo 19 a. 2 dešimtmečio formavosi romantizmas (G. Berchet, S. Pellico ir kiti). Buvo ieškoma sąsajų su istorine tikrove, siekiama plėtoti bendras tautą vienijančias vertybes, ugdyti nacionalinę savimonę. Rašytojai atsisakė ankstesnėje kūryboje vyravusio elitarizmo ir orientavosi į platesnį suvokėjų ratą, tapatinamą su išsilavinusia tautos dalimi. Tinkamiausi žanrai tautos dvasiai ugdyti – istorinė tragedija, istorinis romanas (A. Manzoni), t. p. opera (G. Verdi). Daugelis risordžimento literatūros kūrėjų buvo aktyvūs risordžimento kovų dalyviai, persekiojami tremtiniai, dėl tėvynės atsižadantys asmeninės laimės ar patogaus gyvenimo. Po 1831 karbonarų sukilimo prasidėjo naujas risordžimento etapas, kuriam būdinga teorinės politinės literatūros gausa. Susiklostė 2 pagrindinės ideologinės risordžimento literatūros kryptys, įkūnijančios skirtingas Italijos ateities vizijas: respublikoniška demokratinė (G. Mazzini, C. Cattaneo ir kiti) ir katalikiška liberalioji (V. Gioberti, C. Balbo). Politinėje literatūroje liko ryškūs romantinės pasaulėjautos bruožai, žymu patosas ir misticizmas (G. Mazzini, V. Gioberti), bet būta ir veikalų, analizuojančių ekonominius socialinius aspektus (C. Cattaneo, C. Pisacane). Reiškėsi įvairios demokratinės krypties tendencijos – nuo nuosaikių iki revoliucingų, dalis šios krypties atstovų palaikė ryšius su prancūzų kairiųjų pažiūrų filosofais ir iš jų perėmė socializmo idėjas. Grožinės literatūros pagrindiniai žanrai tuo laikotarpiu buvo satyrinė (G. Giusti) ir patriotinė (I. Nievo) poezija, memuarai (S. Pellico), vėliau – garibaldiečių dienoraščiai; populiarūs buvo ir istoriniai romanai (M. T. d’Azeglio, T. Grossi, G. Garibaldi). Ryškiausiai risordžimento laikotarpis apibendrintas I. Nievo romane Italo išpažintis (Le confessioni di un italiano, parašytas 1857–58, pavadinimu Aštuoniasdešimtmečio senolio išpažintis / Le confessioni di un ottuagenario išleistas 1867, lietuvių kalba 1989), literatūros kritiko F. De Sanctiso veikaluose.
944