riturnèlė (pranc. ritournelle < it. ritorno – grįžimas), 17–18 a. instrumentinių koncertų greitųjų dalių pagrindinė tema, atliekama viso orkestro tutti dalies pradžioje ir pabaigoje; jos medžiaga plėtojama solisto (concerto grosso – solistų grupės) ir orkestro epizoduose.
Pirmosios elementarios riturnelinės formos aptinkamos 17 a. pabaigoje G. Torelli, T. Albinoni koncertuose, o išplėtota riturnelinė struktūra – A. Vivaldi, P. A. Locatelli, G. Tartini, J. S. Bacho ir kitų koncertuose. Iš pradinės riturnelės, traktuojamos kaip savarankiška padala, 18 a. pabaigoje susiklostė klasicistinio koncerto I dalies orkestrinė ekspozicija.
2309