riturnèlė (pranc. ritournelle < it. ritorno – grįžimas), 16 a. pabaigos–18 a. vokalinių instrumentinių kūrinių instrumentinė įžanga ir jos kartojimai. Iš pradžių riturnelės tematizmas nebuvo siejamas su vokalo melodija, vėliau (A. Stradellos, H. Purcellio, R. Keiserio ir kitų muzikoje) tos pačios frazės vartotos riturnelėje ir vokalo partijoje. C. Monteverdi operose riturnele vadinamos instrumentinės padalos, kurios kartais skamba net keliuose veiksmuose. 18 a. arijose riturnelės tapo ilgos, išplėtotos. Riturnelė pagrindine tonacija dažniausiai pateikiama tik arijos pradžioje ir pabaigoje, sutrumpinta – dominantės ar kita tonacija, moduliuojanti – arijos viduryje, o riturnelės fragmentai – tarp smulkesnių vokalinės partijos darinių (A. Scarlatti, J. S. Bacho, G. F. Händelio arijos).
2309