Roanoke’o sala (Roanoke Island, Ròanoko salà) yra prie Jungtinių Amerikos Valstijų rytinių krantų, tarp Albemarle’io įlankos (šiaurėje) ir Pamlico įlankos (pietuose). Nuo Atlanto vandenyno Roanoke’o salą skiria Outer Bankso siaurų smėlėtų salų grandinė (sudaro neriją). Roanoke’o sala priklauso Šiaurės Karolinos valstijai. Plotas 46,5 km2; ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) apie 20 km, didžiauias plotis 5 km. 6700 gyventojų (2000). Paviršius žemas. Svarbiausias miestas – Manteo (1300 gyventojų, 2010; Dare’o apygardos centras). Roanoke’o salos šiaurės vakariniame gale yra Fort Raleigh nacionalinė istorinė vieta. Turizmas.
Istorija
1585–87 saloje įkurta pirmoji anglų gyvenvietė Šiaurės Amerikoje (gyvenvietės vietoje 1941 įsteigta Fort Raleigh istorinė vieta – pagal archeologinius duomenis ir istorinius šaltinius rekonstruotas pirmųjų kolonistų fortas). Per Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą (1861–65) Šiaurės kariuomenė per 1862 02 07–08 Roanoke’o salos mūšį užėmė saloje įrengtus tris Pietų kariuomenės fortus, vėliau – ir visą Roanoke’o salą. 1863–67 saloje buvo susikūrusi didelė pabėgusių vergų kolonija.