Musil Robert (Robertas Mùzilis) 1880 11 06Klagenfurt 1942 04 15Ženeva, austrų rašytojas. Filosofijos dr. (1908).
Robert Musil
1892–97 mokėsi karinėse rengimo įstaigose. Nuo 1898 Brno studijavo mašinų gamybą, 1901 įgijo inžinieriaus specialybę. 1902–03 dirbo Aukštojoje technikos mokykloje Stuttgarte. Nuo 1903 Berlyne studijavo filosofiją, psichologiją, matematiką. 1911–13 dirbo Aukštosios technikos mokyklos bibliotekoje Vienoje. Iki I pasaulinio karo Berlyne dirbo literatūrinio žurnalo Neuen Rundschau (įkurtas 1890) redaktoriumi, bendradarbiavo literatūriniame ir politiniame žurnale Aktion (ėjo 1911–32). Dalyvavo I pasauliniame kare. Nuo 1916 leido Südtiroler Soldatenzeitung. 1918–22 dirbo Austrijos valstybinėje tarnyboje. 1923–29 Vokiečių rašytojų gynimo sąjungos Austrijoje narys. 1921–31 buvo literatūros ir teatro kritikas, eseistas Berlyne bei Vienoje. 1931–33 gyveno Berlyne. 1938 emigravo į Šveicariją.
Kūryba
R. Musilis racionalistinius tyrimų metodus savitai naudojo grožinėje kūryboje, taikė juos epochos įvykiams analizuoti. Jo kūrybai būdinga intelektualumas, nešališkumas, asociatyvus ironiškas stilius, idealizmas, fikcija susipynusi su saviinterpretacija, pagrindinės temos – susvetimėjimas, vienatvė, yra socialinės kritikos, utopijos bruožų, ryšku F. Dostojevskio, F. Nietzsche’s kūrybos įtaka. Romanas Auklėtinio Terleso sumaištys (Die Verwirrungen des Zögling Törless 1906, lietuvių kalba 1998, filmas pavadinimu Jaunasis Terlesas / Der junge Törless 1965, režisierius Volkeris Schlöndorffas) paremtas autoriaus išgyvenimais, patirtais karo mokyklose, jame psichologiniu aspektu vaizduojama jaunuolio brendimas, atskleidžiama, kaip autoritarizmas žaloja asmenybę. Novelių knygoje Trys moterys (Drei Frauen 1924, sudaro 3 novelės) gilinamasi į iracionalų, neįveikiamą vyro ir moters susvetimėjimą, siekiama perprasti suvokimo ribas peržengiančius santykius, socialinė tikrovė vaizduojama tik kaip moralinių psichologinių istorijų fonas. Noveles jungia vadinamosios kitokios būsenos (anderen Zustandes), kuri pasiekiama viršjutiminėje tikrovėje, ieškojimas. Keliama idėja, kad žmogaus sąmonės analizė turi atskleisti individo kaitos galimybes, o keičiantis individui keistųsi ir pasaulis. Pagrindinis kūrinys – romanas Žmogus be savybių (Der Mann ohne Eigenschaften 3 t. 1930–43, nebaigtas, lietuvių kalba 2004 22018) – grindžiamas E. Macho ir E. Husserlio filosofinėmis idėjomis, yra F. Nietzsche’s teorijos, psichoanalizės, J. Eckharto, E. Swedenborgo mokymų elementų. Kūrinyje satyriškai vaizduojama Austrijos-Vengrijos didmiesčio gyvenimas (tai savitas europietiškos visuomenės modelio simbolis) prieš prasidedant I pasauliniam karui, bet svarbiausia romane yra ne visuomenės gyvenimas, o personažų aš dvasinė, psichinė, moralinė būsenos, aš ir pasaulio santykis. Aš kinta keičiantis situacijoms, todėl sukeliamas įspūdis, kad personažai neturi pastovių savybių. Pagrindinis veikėjas neturi tvirtų tradicinių elgesio kriterijų, jis savo būtį traktuoja kaip eksperimentą, o tariamas savybių neturėjimas tėra skeptiškos distancijos pasaulio atžvilgiu išraiška. Kūrinyje pašiepiama S. Freudo mokyklos pretenzijos į universalumą, nepriimtina laikoma ir froidistinė žmogaus koncepcija, ir determinuoti charakteriai, ir harmoningo klasikinio žmogaus idealas. R. Musilis psichologiškai analizuoja ne konkretų, o galimą žmogų. Romane gausu epizodinių personažų, siužetinių linijų, veikėjai vaizduojami gyvenime turintys daugybę įvairių galimybių, taip sukuriama paralelė su reliatyvumo teorija.
Dar parašė novelių rinkinį Susijungimai (Vereinigungen 1911), sukūrė dramų (lietuvių kalba išleista pjesė Svajokliai 2009). Daugiausia novelių vertimų išleista 1990 Pasaulinės literatūros bibliotekos serijoje (knyga 98).
1
2959