Roberto Matta
Matta Roberto (Robertas Matà), tikr. Roberto Sebastián Antonio Matta Echaurren 1911 11 11Santjagas 2002 11 23Tarquinia (Lacijaus sritis, Italija), Čilės dailininkas. Siurrealizmo atstovas. G. Mattos‑Clarko tėvas. 1926–32 studijavo architektūrą Katalikų universitete Santjage. 1933 emigravo į Europą, bendravo su siurrealistais (S. Dalí, A. Bretonu). 1934–37 Paryžiuje dirbo pas architektą Le Corbusier. Kūrybai įtakos turėjo P. Picasso, M. Duchamp’as. 1939–48 gyveno Niujorke, 1949–54 – Romoje, nuo 1954 vėl Paryžiuje.
Kūryba
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu kūrė daugiausia fantastinius, amorfiškus, kosminius gamtovaizdžius (ciklas Žemė – tai žmogus 1941), 5 dešimtmečio viduryje ėmė vaizduoti stilizuotas, į vabzdžius ir mechanizmus panašias fantastines žmonių figūras (Psichologinė morfologija 1939, Eroso svaigulys 1944, Nukryžiuokite jį 1947, Branginti Ievą 1971, Džiazo grupė 1973, Žmogaus gimimas 1982). Paveikslai didelių formatų, dažnai abstraktūs, ironiški, erotiški. Pagrindinis kūrybos metodas – automatizmas. Sukūrė skulptūrų (Intencijos dizainas 1975), freską Trys konsteliacinės būtybės susiduria su ugnimi UNESCO būstinėje Paryžiuje (1956). R. Mattos kūryba turėjo įtakos abstrakčiojo ekspresionizmo plėtotei (A. Gorky, R. Motherwelliui, J. Pollockui, M. Rothko). Dalyvavo parodoje Documenta Kasselyje (1959, 1964, 1977).
R. Matta. Be pavadinimo (aliejus, apie 1950, Lotynų Amerikos meistrų galerija Beverly Hillse; © LATGA / ADAGP, 2020)
Apdovanojimai
Imperatoriškoji premija (1995).
2271
Echaurren; Ečaurenas