Ròdas (Rodos), miestas Graikijoje, Rodo salos šiauriniame krante, prie Egėjo jūros; Rodo regioninio vieneto (iki 2011 Dodekaneso nomo) centras.
Rodas
49 600 gyventojų (2011; aglomeracijoje 86 200). Prekybos, keleivių, žvejybos, jachtų uostas; keltai į Heraklioną (Kretos saloje), Pirėją (Atėnų aglomeracija), daugelį Kikladų salyno salų. Plentai į salos vidurinės ir pietinės dalies miestus. Tarptautinis oro uostas Diagoras (14 km į pietvakarius nuo Rodo). Maisto (vyno, aliejaus, vaisių ir daržovių) pramonė. Turizmas. Egėjo universiteto (Mitilėnėje, Lesbo saloje) skyrius. Rodo archeologijos, Graikijos moderniojo meno, Rodo žydų, folkloro, Bizantijos muziejai, dailės galerija. Jūrų akvariumas ir muziejus (Rodo hidrobiologijos stotyje). Rodo nacionalinis teatras.
2271
Architektūra
Išliko helenistinio laikotarpio gyvenamųjų namų kvartalų (4–3 a. pr. Kr.), Afroditės šventyklos (3 a. pr. Kr.) griuvėsių. Prie įplaukos į Rodo įlanką apie 280 pr. Kr. buvo pastatyta bronzinė dievo Helijo statula (32 m aukščio, 70 t svorio; skulptorius Charetas Lindietis) – vienas Septynių pasaulio stebuklų (apie 226 pr. Kr. per žemės drebėjimą sugriuvo). 4 km ilgio siena (vietomis 12 m pločio ir 4 m aukščio; 15–16 a.) vidurinių amžių miestą (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1988) dalija į žemutinį (šiaurinį) ir aukštutinį (pietinį) miestą. Rytų–vakarų kryptimi nutiesta gatvė – gotikos laikotarpio urbanistikos pavyzdys. Išliko 11–15 a. bizantiškųjų šventyklų, vidurinių amžių Hagios Nikolajo tvirtovė, 14 a.–16 a. pradžios joanitų pastatų, 16–19 a. turkų gyvenamųjų namų, mečečių (Siuleimano, Kavakli Mestchiti, Demirli Džami, Peial ed Din Džami, Abdul Dželil Džami), pirčių, užeigų. Prie įplaukos į Rodo uostą – Šv. Mikalojaus fortas.
2271
Istorija
Rodas pastatytas apie 407 pr. Kr. susivienijusių Rodo salos polių iniciatyva pagal Hipodamo planą. 3–2 a. pr. Kr. suklestėjo; tapo svarbiausiu tranzitinės prekybos centru Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Antikos laikais turėjo apie 60 000–100 000 gyventojų. 395 po Kr. atiteko Rytų Romos (Bizantijos) imperijai. Nuo 1309 joanitų (nuo 1530 Maltos) ordino riterių centras; čia dažnai apsistodavo į Jeruzalę keliaujantys maldininkai. 1522–1912 valdomas Osmanų imperijos; miestas pradėjo smukti. 1912 atiteko Italijai, 1943 okupuotas Vokietijos. 1945 užimtas Didžiosios Britanijos. 1948 perduotas Graikijai. 1951 turėjo 24 000, 2008 – 54 000 gyventojų.
2271