ròdis (Rhodium; gr. rhodon – rožė), Rh, periodinės elementų sistemos VIII B grupės cheminis elementas, platinos šeimos metalas. Yra 1 stabilusis izotopas ir 25 dirbtiniai radioaktyvieji izotopai, kurių masės skaičius nuo 93 iki 117. Kompaktiškas rodis – blizgantis, sidabro baltumo su melsvu atspalviu, milteliai – pilkai juodi. Kristalinė gardelė centruotųjų sienelių kubinė. Nereaktyvus: reaguoja su karališkuoju vandeniu, su rūgštimis – tik susmulkintas. Kaitinamas ore sudaro oksidą Rh2O3, 200–600 °C temperatūroje prisijungia halogenus, sierą, seleną. Gamtoje randamas platinos rūdoje, jo yra aukso, vario‑nikelio sulfidinėse rūdose. Gaunamas iš platinos rūdos. Iš rodžio ir jo lydinių su platina gaminami optikos prietaisai, elektriniai kontaktai, termoporos, tigliai, juvelyriniai dirbiniai, dengiamos reflektorių, prožektorių, techninių veidrodžių, tikslių matavimo prietaisų detalės. Rodžio milteliai, platinos ir rodžio lydiniai naudojami kaip katalizatoriai (automobilių išmetamųjų dujų kenksmingumui mažinti, azoto rūgšties gamyboje, alkenų, acetileno hidrinimo reakcijose). Rodį 1803 atrado Williamas Hydeʼas Wollastonas (Didžioji Britanija).

Lent. Rodis
atominis skaičius 45
atominė masė 112,9055
izotopai
  stabilusis 103Rh
stabiliausi radioaktyvieji 101Rh (T1/2 3,3 m.), 102Rh (T1/2 207 d), 105Rh (T1/2 35,4 d)
kiekis Žemės plutoje 1·10–7 % (masės)
lydymosi temperatūra 1963 °C
virimo temperatūra 3695 °C
tankis 12 410 kg/m3
oksidacijos laipsnis +6, +5, +4, +3
savitoji elektrinė varža 4,51·10–8 Ω·m
šilumos laidumo koeficientas 150,6 W/(m·K)
savitoji šiluminė talpa 0,221 kJ/(kg·K)
standartinis elektrodo Rh/Rh3+ potencialas +0,800 V

2591

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką