Roger Peyrefitte

Peyrefitte Roger (Rožė Perftas) 1907 08 17Castres 2000 11 05Paryžius, prancūzų rašytojas, istorikas, diplomatas. Mokėsi Pietų Prancūzijos jėzuitų ir lazaritų kolegijose. Studijavo Tulūzos universitete. 1930 baigė Politinių mokslų laisvąją mokyklą (dabar Paryžiaus politinės veiklos institutas). 1933–38 Prancūzijos ambasados Atėnuose sekretorius, 1943–45 dirbo Užsienio reikalų ministerijoje Paryžiuje. 1945 apkaltintas bendradarbiavimu su nacistine Vokietija (1962 reabilituotas, bet į tarnybą negrįžo). Romanuose Ypatingos draugystės (Les Amitiés particulières 1944), Nepaprastos meilės (Les Amours singulières 1949) vaizduojama autoriaus homoseksuali patirtis vaikystėje ir jaunystėje. Romanuose Ambasados (Les Ambassades 1951), Ambasadų galas (La Fin des ambassades 1953) dokumentiškai atspindimos diplomatinio gyvenimo peripetijos. Romanuose Šventojo Petro raktai (Les Clés de Saint Pierre 1955, lietuvių kalba 1960), Maltos kavalieriai (Les Chevaliers de Malte 1957) kritikuojamos krikščioniškos religijos dogmos ir ritualai. Veikalas Šviesos sūnūs (Les Fils de la lumière 1961) skirtas frankomasonų socialinei ir dorovinei problemai. Knygoje Žydai (Les Juifs 1965), romanuose Amerikiečiai (Les Américains 1968), Prancūzai (Des Français 1970) tyrinėjama tautų istorija. Dar parašė romaną Motinos mirtis (La Mort d’une mère 1950), trilogiją apie Aleksandrą Didįjį Aleksandro jaunystė (La Jeunesse d’Alexandre 1977), Aleksandro užkariavimai (Les Conquêtes d’Alexandre 1979), Aleksandras Didysis (Alexandre le Grand 1981), veikalus Voltaire’o jaunystė ir epocha (Voltaire, sa jeunesse et son temps 1985), Voltaire’as ir Frydrichas II (Voltaire et Frédéric II 1992), Apmąstymai apie de Gaulle’į (Réflexion sur De Gaulle 1991), pjesių. Kūrybai būdinga aštri satyra, nukreipta prieš veidmainišką moralę, visuomenę, kurioje R. Peyrefitteʼas jaučiasi esąs užribyje.

510