Rokiškio herbas

Rõkiškio istòrija

1499 paminėtas Rokiškio dvaras (valdė Grigalius Astikas). Prie dvaro sodybos galėjo būti ir kompaktiška gyvenvietė su miestelio požymiais. Apie 1500 pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta parapija. 1516–19 minimas Rokiškio miestelis, vadintas ir miestu. 16 a. pradžioje Rokiškis buvo nedidelio valsčiaus centras, kurio plėtrą skatino Vilniaus–Rygos kelias. 1547 Rokiškio dvaras atiteko Krošinskiams. Miestelis nuo 1573 žymimas daugumoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos bei Livonijos žemėlapių. 1634 paminėti užvažiuojamieji nakvynės namai su smukle. Per 1655–60 Šiaurės karą Rokiškį sunaikino Švedijos kariuomenės dalinys. 17 a. antroje pusėje per Biržų muitinės Rokiškio punktą (minimas nuo 1628) į Rygą buvo vežami krašto linai ir kanapės. Nuo 1700 veikė parapinė mokykla. 1715 Rokiškis atiteko Tyzenhauzams. 1784 surašytos 26 žydų šeimos. Po 1778 gaisro miestelis išplėstas; greta senojo pagal klasicistinį planą įkurtas naujas. 18 a. pabaigoje–1801 pastatyti nauji dvaro rūmai, 1797 pasodintas parkas, užveistas sodas, suformuotas tvenkinys, pastatytas malūnas. Apie 1785 iš Gardino atkelta muzikos mokykla.

Po 1810 prie aikštės pastatytos prekybos eilės. 1825 miestelyje buvo 50 dūmų, dirbo 18 amatininkų, 2 gydytojai, agronomas, apie 10 prekybininkų; veikė smuklė, 2 špitolės (ligoninė minima nuo 1813). Per 1830–1831 sukilimą Rokiškį užėmę sukilėliai dvare įrengė patrankų liejyklą. 1860 miestelyje buvo 46 sodybos, rinkosi turgus, veikė žemės ūkio mokykla, alaus bravoras, 3 degtinės varyklos ir 3 smuklės. 1861–1915 Rokiškis – valsčiaus centras. Per 1863–1864 sukilimą Rokiškį buvo užėmę A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. 1862 dvare pastatyta plytinė, 19 a. 7 dešimtmetyje – viešbutis, buvo dvi sinagogos. 1865 įsteigta valdinė dviklasė mokykla, 1871 – vaistinė. 1873–1904 veikė Rokiškio muzikos mokykla. Miestelio plėtrą paskatino 1873 į pietus nuo Rokiškio nutiestas Radviliškio–Daugpilio geležinkelis; prie jo įsikūrusi gyvenvietė 19 a. pabaigoje prijungta prie Rokiškio. 1894 pastatyta cerkvė. Per 1905 revoliuciją vyko demonstracijos, uždaryta valdinė mokykla. Nuo 19 a. pabaigos Rokiškyje vyko slapti lietuvių vakarai, 1905 įvyko pirmas viešas lietuviškas vaidinimas (vaidinta Keturakio Amerika pirtyje ir P. Pundzevičiaus-Petliuko Neatmezgamas mazgas).

Rokiškio vaizdas iš lėktuvo (1915)

Rokiškio geležinkelio stotis (apie 1930)

Gyvenamasis namas su viešbučiu ir kino teatru (apie 1930)

Paminklas sovietų okupacijos aukoms atminti (skulptorius E. Miliūnas, architektas R. Antinis jaunesnysis, 1993)

Apie 1910 miestelyje buvo 30 parduotuvių, 16 smuklių, dirbo apie 30 amatininkų, 2 kalvės. 20 a. pradžioje įsikūrė Kauno bendrovės skyrius žemės ūkio reikmenims pirkti ir parduoti, 1911 – vartotojų draugija, Vilijos draugijos atstovybė, 1913 atidarytas Latvių ūkininkų ekonominės draugijos skyrius, 1914 – skerdykla; veikė 2 senelių ir 1 vaikų prieglauda, 2 bankai. Saulės draugijos skyrius išlaikė biblioteką ir knygyną, 1908 įsteigtas Blaivybės draugijos skyrius, 1914 įkurta Kanklių draugija. 1916–50 Rokiškis – Rokiškio apskrities centras. 1916 pastatyta elektrinė.

1919 pradžioje Sovietų Rusijos karinių dalinių užimtą Rokiškį 1919 06 pradžioje išvadavo Lietuvos kariuomenė. 1920 Rokiškiui suteiktos miesto teisės. 20 a. 3 dešimtmečio pirmoje pusėje buvo 2 ar 3 malūnai, skerdykla, verpykla, milo vėlykla, lentpjūvė, betono gaminių dirbtuvė, 3 saldainių ir 4 šaltkalvių dirbtuvės. 1928 įkurta žemės ūkio mašinų gamykla. Veikė 3 pradinės mokyklos, gimnazija, žydų religinė mokykla, mergaičių amatų ir ruošos mokykla, ligoninė, biblioteka, 2 knygynai, kino teatras. 1924–27 išparceliavus dvarą miestui plėsti skirta apie 100 ha žemės. Nuo 1923 pradėtos grįsti gatvės, klojami šaligatviai. 1931 atidengtas Nepriklausomybės paminklas (skulptorius R. Antinis vyresnysis). Apie 1930 veikė daugiau kaip 130 parduotuvių, 15 bankų ir kredito bei komercinių įstaigų, 9 smulkūs fabrikai ir 28 dirbtuvės, pieninė, buvo amatų mokykla. Veikė keliolika visuomeninių organizacijų arba jų skyrių. Rinkosi turgus, kasmet vyko 3 prekymečiai. 1931 Rokiškyje buvo 623 namai, 1933 atidarytas Rokiškio kraštotyros muziejus.

1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Rokiškio žydai buvo suvaryti į getą, 1941 07–08 nužudyti Velniaduobės miške (5 km nuo Rokiškio) ir prie Antanašės kaimo (5 km nuo Obelių). Nuo 1945 apylinkėse veikė Vytauto apygardos, nuo 1947 – Algimanto apygardos Lietuvos partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 155 Rokiškio gyventojus. Nuo 1950 Rokiškis – rajono centras. Sovietų okupacijos metais Rokiškyje veikė konservų, sviesto (vėliau – sūrių), kombinuotųjų pašarų, žemės ūkio mašinų gamyklos, siuvimo fabrikas ir kitos įmonės. Apie 20 a. 8 dešimtmetį Rokiškis tapo vienu didžiausių Šiaurės rytų Lietuvos kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir buitinių paslaugų centrų.

1988 08 09 susikūrė Sąjūdžio rėmimo grupė, 11 06 mieste iškelta tautinė vėliava. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje kai kurios didesnės įmonės užsidarė, įsikūrė naujų – automobilių surinkimo, mėsos produktų, daržovių ir uogų perdirbimo. 1993 patvirtintas Rokiškio herbas.

1833 buvo 363, 1859 – 460, 1897 – 2736, 1915 – 3839, 1923 – 4325, 1959 – 5520, 1970 – 9153, 1989 – 17 826, 2001 – 16 746, 2011 – 14 351 gyventojas.

-Rokiškis

A. Miškinis Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969 m.) / Rokiškis Rokiškis 1999.

972

Rokiškis

Rokiškio architektūra

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką