Rõkiškio mùzikos mokyklà. Pirmoji apie 1785 A. Tyzenhauzo atkelta iš Gardino. Apie jos veiklą žinių neišliko. Atkurta 1873, veikė iki 1904. Iš pradžių turėjo Orkestro ir Choro, 1883 dar ir Fortepijono, Vargonų ir Giedojimo skyrius.
Mokslas trukdavo 6 metus. Mokiniai gyvendavo Rokiškyje, gabesni – grafų skirtose patalpose ir per mėnesį gaudavo 6 sidabro rublių stipendiją maistui (už tai turėdavo šluoti mokyklą, užsukti bokšto laikrodį ar dumti vargonus). Drabužius ir avalynę dėvėdavo savo. Mokėsi Rokiškio ir kitų miestelių (Obelių, Kamajų, Vabalninko, Zarasų, Dusetų, Panemunėlio, Užpalių, Pandėlio, Pabiržės) bei kaimų vaikinai ir merginos. Nuo 1887 buvo rengiami tik vargonininkai. Mokyklos simfoninis orkestras ir mišrus choras koncertuodavo dvare, giedodavo ir grodavo bažnyčioje.
Rokiškio muzikos mokyklai vadovavo A. Kulikauskas (1873–1876), J. Krupskis (1876), Glemitas (1876–77), P. Matužinskis (nuo 1877), R. Liehmannas (1883–1904). R. Liehmannas vadovavo chorui, rengė vargonininkus, rūpinosi mokyklos muzikos instrumentų baze (gavo 2 vargonus ir fortepijoną), jam vadovaujant mokyklą baigė daugiau kaip 200 mokinių. Maždaug iki 1884 Rokiškio muzikos mokyklos filialas veikė Obelių dvare (1876 vadovavo Bareika, 1877 – vargonininkas V. Jagminas, 1878 – Glemitas), turėjo chorą ir orkestrą. 1878 Obeliuose mokyklos muzikantai lietuvių kalba atliko J. Haydno oratoriją Pasaulio sukūrimas (oratorijos tekstą į lietuvių kalbą išvertė S. Gimžauskas).
Rokiškio muzikos mokykla darė nemažą įtaką lietuvių profesionaliosios muzikos raidai (mokėsi M. Petrauskas, J. Gruodis, J. Tallat Kelpša, J. Katelė, J. Gaubas, K. Diržys, M. Milaknis, P. Vinkšnelis ir kiti).
Rokiškio muzikos mokyklos pastatas (20 a. 6–7 dešimtmečio nuotrauka)
L: V. P. Jurkštas Rudolfo Lymano biografijos bruožai / Muzika 1984 nr. 4; Čekų muzikas, pedagogas, vargonininkas Rudolfas Lymanas / sud. S. Juškienė Rokiškis 2004; L. Kiauleikytė XVIII a. II pusės–XIX a. muzikinė Lietuvos dvarų kultūra: stiliaus epochų sankirtose Vilnius 2008.
554