rokitai

roktai, Šv. Ròko gailestngieji bróliai (lot. Fratres Misericordiae sub titulo S. Rochi), vyrų pasauliečių katalikų vienuolija‑brolija. 1705 Vilniuje įkūrė J. Jarolavičiaus, įstatus patvirtino Vilniaus vyskupas K. K. Brzostowskis. Priklausė vietos vyskupo jurisdikcijai, be įprastų (neturto, skaistybės ir klusnumo) įžadų, duodavo dar vienus – rūpintis ligoniais. Vienuolynus valdė vyresnieji ir vyskupo paskirti prepozitai. Abitas: pelenų spalvos tunika, juodas apsiaustas su kairėje pavaizduota kaukole – mirties ir pareigos laidoti mirusiuosius simboliu, juoda kepurė. Veikė tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo atidaryti 5 vienuolynai, kuriuose gyvendavo po 5–8 rokitus: Vilniuje (1705–1832; vyskupas K. K. Brzostowskis perdavė jiems Šv. Stepono bažnyčią ir prie jos buvusią ligoninę), Varniuose (1743–1832; vyskupas A. Tiškevičius atidavė špitolę, kurioje išlaikė prieglaudą, ligoninę ir kunigų invalidų namus), Kaune (1751–1824; priklausė Šv. Gertrūdos bažnyčia ir prie jos buvusi ligoninė), Minske (1752–1821; išlaikė špitolę) ir Kęstaičiuose (Alsėdžių valsčius, 1783–1886; turėjo bažnyčią ir iki 1842 ligoninę, vėliau atidarė kunigų invalidų namus; uždarant Kęstaičių bažnyčią parapijiečiai pasipriešino caro valdžiai, buvo sužeistų ir suimtų).

L: P. Veblaitis Kova su caro valdžia už Kęstaičių bažnyčią. Iš XIX a. Lietuvos bažnyčios kovų istorijos Kaunas 1938; M. Jakulis Rokitai: santvarka ir veikla XVIII–XIX a. I pusėje / LKMA metraštis 2010 nr. 33.

1235