rokòkas (pranc. rococo < rocaille – kriauklė), literatūros ir meno stilius. Muzikoje rokokas vadinamas galantiškuoju stiliumi. Vėlyvojo baroko atmaina. Terminas rokokas pirmą kartą pavartotas 18 a. pabaigoje (1842 įtrauktas į Prancūzijos akademijos sudarytą žodyną) ir apibūdino to laikotarpio puošyboje paplitusį ornamentą. Neoklasicizmo estetikos šalininkai teikė jam neigiamą reikšmę. Susiklostė ir apie 1720–70 paplito Prancūzijoje, vėliau ir kitose Europos šalyse. Skiriama 2 raidos laikotarpiai: ankstyvasis (apie 1720–25; regentystės stilius) ir brandusis (apie 1725–70; Liudviko XV stilius). Rokokas susijęs su karaliaus rūmų, aristokratijos kultūra. Būdinga polinkis į rafinuotumą, sentimentalumą, komfortą, vyravo pastoraliniai, idiliniai ir erotiniai siužetai. Puošnumas ir dekoratyvumas ryškiausias pastatų ir interjerų architektūroje. 18 a. antroje pusėje rokoką pakeitė klasicizmas.
2271