„Rolando giesmė“ („La Chanson de Roland“), žymiausia prancūzų viduramžių epinė poema. Priklauso karališkajam chansons de geste (dainos apie žygdarbius) ciklui. Sukurta apie 1100, prieš I kryžiaus žygį. Autorius nežinomas, originalas neišliko. Poema žinoma iš vadinamojo Oksfordo teksto (apie 1170). Siužeto pagrindą sudaro istorinis faktas – Karolio Didžiojo kariuomenės ariergardo sutriuškinimas (778) mūšyje su baskais Ispanijoje, Ronsevalio (ispanų kalba Roncesvalles, prancūzų kalba Roncevaux) slėnyje. Poemoje šis žygis virsta 7 m. karu, o priešai čia jau nebe krikščionys baskai, bet kitatikiai maurai. Kaip ir kituose prancūzų viduramžių epo kūriniuose, vyrauja ištikimybės karaliui, tėvynei, krikščionybei tema. Pagrindinis herojus karaliaus sūnėnas grafas Rolandas – idealus riteris – didvyriškai kaunasi ir miršta už Prancūziją, karalius keršija nekrikštytiesiems, kelią į pergalę atveria Rolando didvyriškumas. Rolando giesmės poetikai būdinga hiperbolizacija, batalinės scenos. Poema sukurta dekasilabine eilėdara, ją sudaro 4002 eilutės, suskirstytos į 291 nevienodos apimties strofą, kurios eilutės jungiamos asonansu. Pasakojimui būdinga kartojimai, dalių, epizodų, motyvų paralelizmas; paprastas šiurkštokas stilius įtaigumu pranoksta rafinuotą kurtuazinių romanų stilių. 12–13 a. ji sutrumpintai išversta į lotynų kalbą ir paplito už Prancūzijos ribų (pirmiausia Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje). Rolando giesmės motyvus panaudojo italų poetai L. Pulci, M. M. Boiardo, L. Ariosto. Lietuvių kalba poema išleista 1927, 1969, 1988.
510