Brandstaetter Roman (Romanas Brandstèteris) 1906 01 03Tarnów 1987 09 28Poznanė, lenkų rašytojas, vertėjas. Filol. m. dr. (1932). 1924–29 Jogailos universitete studijavo filosofiją ir lenkų filologiją. 1929–31 Paryžiuje tyrinėjo A. Mickevičiaus politinę ir visuomeninę veiklą. Buvo laikraščio Gazeta Polska (1929–32) ir mėnraščio Miesięcznik Żydowski (1931–34) bendradarbis. Kilus II pasauliniam karui pasitraukė į Artimuosius Rytus, 1940–46 gyveno Palestinoje. 1947–48 – Lenkijos diplomatijos atstovas Romoje. 1948–49 – Poznanės lenkų teatro, vėliau – S. Moniuszkos operos teatro literatūrinis vadovas. 1950–58 dirbo Zakopanės miesto administracijoje. Nuo 1960 gyveno Poznanėje. Debiutavo eilėraščių rinkiniu Jungas (Jarzma 1928). Poezijos rinkiniuose Nugalėtasis Faustas (Faust zwyciężony 1958), Giesmė apie manąjį Kristų (Pieśń o moim Chrystusie 1960), Himnai Marijai (Hymny Maryjne 1969), Maldų knyga (Księga modlitw 1985) vyrauja religinė ir refleksinė lyrika. Istorinėse ir biografinėse dramose Sūnaus palaidūno sugrįžimas (Powrót syna marnotrawnego 1948) ir Tautinės naktys (Noce narodowe 1954) vaizdavo Rembrandtą, A. Mickevičių, teosofą A. Towiańskį, nagrinėjo universaliąsias problemas. Vertingiausiu kūriniu laikomoje tetralogijoje Jėzus Nazarietis (Jezus z Nazaretu 4 t. 1967–73), sukurtoje pagal Evangelijų siužetus, lyriškai pavaizdavo istorinę epochą ir pateikė daug žydų gyvenimo detalių. Dramoje Tylėjimas (Milczenie 1957) nagrinėjo gyvenamojo meto politines realijas. Dramose Švento Pranciškaus teatras ir kitos dramos (Teatr świętego Franciszka oraz inne dramaty 1958), Rūstybės diena (Dzień gniewu 1962), Demonų saulėlydis (Zmierzch demonów 1964) pavaizdavo II pasaulinio karo kasdienybę. Kūryba paveikta antikos, judaizmo ir krikščionybės tradicijų. Vertė Naująjį Testamentą ir W. Shakespeare’o dramas. Parašė T. Szeligowskio operos Studentų maištas (Bunt żaków 1951) libretą. Herderio premija (1987).
3047