iš romancemenčio nulietos Lichfieldo gotikinės katedros skulptūros (Didžioji Britanija)
romancemeñtis (lot. Romanus – romėniškas + vok. Zement < lot. caementum – akmens skalda), hidraulinė rišamoji medžiaga. Gaminamas iš mergelio ir molio (jo daugiau kaip 25 %) mišinio, kuris degamas 900–1000 °C temperatūroje. Degimo metu susidaro kalcio silikatai, kalcio aliuminatai ir kalcio feritai, kurie suteikia romancemenčiui hidraulinių savybių. Išdegtas romancementis malamas kartu su gipsu (iki 5 %) ir aktyviaisiais mineraliniais priedais (iki 15 %). Gamybos būdas ir savybės panašios į hidraulinių kalkių, bet su romancemenčiu pagamintas betonas ir skiedinys yra atsparesni drėgmei. Palyginti nestiprus. Rišasi greičiau už hidraulines kalkes ir portlandcementį. Naudojamas žemos markės betonui, tinkavimo ir mūrijimo skiediniui gaminti.
Į romancementį panašią hidraulinę rišamąją medžiagą naudojo romėnai. Ją gaudavo maišydami vulkaninius pelenus, upių dumblą ir kalkes. Romancemenčio gamybos technologiją (degant molio turinčią klintį) 1796 sukūrė Jamesas Parkeris (Didžioji Britanija). Romancementis buvo pagrindinė hidraulinė rišamoji medžiaga iki portlandcemenčio išradimo (19 a. vidurys).