Romintà, Romintė (vok. Rominten; nuo 1946 rus. Krasnolesje (Krasnolèsė)), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė 8 km į pietvakarius nuo Tolminkiemio, 5 km nuo Lenkijos sienos, prie Romintos upės, Romintos girios pakraštyje. Plentai į Gumbinę, Tolminkiemį, Geldapę ir Žydkiemį. Yra vokiečių pastatytas paminklas I pasaulinio karo kariams (tarp jų yra ir lietuviškų pavardžių). Netoli gyvenvietės yra 3 a. kapinynas (1895 tyrė archeologas A. Bezzenbergeris) su griautiniais ir degintiniais kapais; rasta žalvarinių įkapių, geležinių įrankių (kapinynas priskiriamas sūduviams).
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1539 Romittenn, 1540 – Romitten. 1542 kaime buvo 51 sodyba. Žinoma, kad nuo 18 a. Rominta buvo Įsruties apskrities Kiautų valsčiaus valstybinių (karališkųjų) valstiečių kaimas su smukle. Dauguma gyventojų – Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai). Priklausė Tolminkiemio evangelikų liuteronų parapijai. 1869 pastatyta medinė bažnyčia, Rominta tapo parapijos centru; 1880 pastatyta mūrinė bažnyčia. Bažnytkaimyje veikė aliejaus spaudykla, lentpjūvė.
Nuo 19 a. vidurio Rominta – Geldapės apskrities valsčiaus centras. Buvo didžiausia gyvenvietė Romintos girioje. Joje dažnai lankydavosi Prūsijos karaliai ir Vokietijos imperatoriai. 1885 gyveno 1118, 1900 – 1158, 1910 – 1127, 1933 – 1128, 1939 – 1191 žmogus. 20 a. pradžioje pro gyvenvietę nutiestas siaurasis geležinkelis iš Geldapės į Stalupėnus. 1929 prie jos buvo prijungta Varnų dvaro apygarda. 20 a. pirmoje pusėje veikė pradinė mokykla, pašto stotis. 1945 Rominta užimta SSRS kariuomenės, nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. Po Antrojo pasaulinio karo gyvenvietė apleista, iš bažnyčios liko griuvėsiai.