Rommo spaustuvė (Ròmo spaustùvė), 1799–1940 Vilniuje veikusi spaustuvė. Nuo 1860 vadinosi Našlės ir brolių Rommų firma, nuo 1912 – Našlės ir brolių Rommų leidyklos ir spaustuvės akcinė bendrovė. Įkūrė Boruchas Rommas. 1803 įmonę paveldėjo jo sūnus Manesas Rommas, 1841 – M. Rommo sūnus Rubinas, 1858 – R. Rommo sūnūs Davidas, Jankelis ir Manesas. 1910 įmonė atiteko Matildai Gincburg. 1837–67 Rommo vardu veikė dvi spaustuvės, nuo 19 amžiaus 5 dešimtmečio – ir raidžių liejykla. Buvo viena didžiausių spaustuvių Lietuvoje. Įvairiu laiku veikė nuo 3 iki 25 spausdinimo mašinų. 19 amžiaus 5 dešimtmetyje dirbo apie 200 specialistų ir darbininkų, 1866 jų skaičius svyravo nuo 32 iki 117.
M. Nordau knyga jidiš kalba Chanukos dovana (Rommo spaustuvė, 1901)
Leidiniai
Rommo spaustuvėje per lietuvių spaudos draudimą graždanka išleista knyga Evangelios ant nedėlios dienų... (1865)
Leido ir spausdino daugiausia žydų leidinius, nuo 1912 – ir senovės žydų raštijos paminklus, žydų religijos, mokslo, tautotyros, buities knygas jidiš, lenkų, lotynų, rusų, italų, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis. Spausdino periodinius leidinius: dienraščius jidiš kalba Hazman, Der veker, Folkscaitung, Di cait, Di naie caitung (visus 1906), savaitraščius Der proletarišer gedank, Di idiše virklichkait, Folksštime (visi 1906–07), Di proletariše velt (1907), Forverts (1907), laikraščius lenkų kalba Gazeta Wileńska (1906), Echo (1906), Topór (1907), Wiedza (1907–08), Plotka Wileńska (1908), pirmąjį baltarusių laikraštį Nasza dola (1906). Leidinius platino Lietuvoje, Rusijoje ir kitose šalyse. 1844–48 išleista 50 leidinių (75 tomai), kurių apimtis sudaro 1919 spaudos lankų, bendras tiražas – 321 750 egzempliorių. 1912 bendras tiražas – 477 902 egzemplioriai.
Lietuviški spaudiniai
1830–64 išleido ar išspausdino 20 lietuviškų knygų, tarp jų – elementorių Mokslas skaytima… (1830 141864), K. Kasakauskio gramatiką Kalbrėda liežuvio žemaitiško (1832), kelias katalikų maldaknyges, evangelijų rinkinį. 1865–66 išspausdino tris lietuviškas knygas graždanka.