Ròmos architektūrà
Miestas vaizdingai išsidėstęs ant 7 kalvų (Kapitolijaus, Palatino, Eskvilino, Aventino, Viminalo, Celijaus, Kvirinalo) ir Tibro upės slėnyje. Romos istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980). Šv. Pauliaus už sienų bažnyčia (San Paolo Fuori le Mura; 324, išplėsta 395, po 1823 gaisro atstatyta ir 1854 12 10 pašventinta) su popiežiaus rezidencijos kitais objektais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1990). Gatvių tinklas spindulinis žiedinis, susidaręs vietoj senovės Romos kelių. Mieste daug parkų (Akvedukų, Doria Pamphili vilos), sodų (Borghese’s rūmų), skulptūrų (vadinamosios kalbančios skulptūros, 1–16 a.).
Iki 15 amžiaus
Kajaus Cestijaus piramidė Romoje (1 a. pr. Kr.)
Šv. Angelo tiltas (2–3 a.) per Tibro upę ir Šv. Angelo pilis (buvęs Hadriano mauzoliejus, viduriniais amžiais perstatytas į pilį) Romoje
Gausu Senovės Romos architektūros paminklų: forumų – Romos (pradėtas formuoti 6 a. pr. Kr.), Cezario (1 a. pr. Kr.), Augusto (1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr.), Trajano (113–117, architektas Apolodoras), šventyklų – Vestos (6 a. pr. Kr.), Vyrų Fortūnos (2 a. pr. Kr. arba 1 a.), Panteonas, triumfo arkų – Tito (1 a.), Septimijaus Severo (203), Konstantino (315), mauzoliejų – Hadriano (139, viduriniais amžiais perstatytas į Šv. Angelo pilį), teatrų – Marcelo (44–13 pr. Kr.), amfiteatrų – Koliziejus, termų – Karakalos (3 a.), Diokleciano (306, frigidarijuje – Švč. Mergelės Marijos Angelų ir Kankinių Karalienės bazilika, 1561, architektas Michelangelo, baigta 18 a., pagrindinėse patalpose – Nacionalinis romėnų muziejus), tiltų – Milvijaus (3 a. pr. Kr., 115 pr. Kr. perstatytas), Emilijaus (2 a. pr. Kr., seniausias akmeninis tiltas Romoje), akvedukų – Marcijaus (144–40 pr. Kr.), Klaudijaus (38–52, abiejų išliko fragmentai).
64 m. didysis gaisras suniokojo trečdalį Romos pastatų, rekonstruojant miestą naudotos ugniai atsparesnės medžiagos – plytos, betonas, akmuo, sistematiškiau suplanuotas miestas. Išliko rūmų Palatino kalvoje (1 a.), Aurelijaus sienų (3 a.) fragmentų.
2–6 a. plito ankstyvosios krikščionybės architektūra. Švč. Mergelės Marijos bazilika Trasteverės rajone (337–352) – pirmoji Švč. Mergelei Marijai dedikuota bažnyčia Romoje. Kiti paminklai: katakombos – Šv. Kaliksto (2–3 a.), Šv. Domicelės (2–4 a.), Šv. Sebastijono (3 a.), bazilikos – Šv. Jono Laterano (314, perstatyta 9 a., 14–15 a., 1588, architektas D. Fontana), Didžioji Švč. Mergelės Marijos (4 a., perstatyta 440, 13 a., 17 a., koplyčios – Šv. Siksto, 1585, architektas D. Fontana, Šv. Pauliaus, 1611, architektas F. Ponzio, laiptai, apie 1670, architektas C. Rainaldi), Šv. Jono ir šv. Pauliaus (apie 400, perstatyta 1099–1118 ir 1158, interjeras, 1718), centriškojo plano Šv. Stepono rotonda (5 a., perstatyta 1450).
5 a. padaugėjus gyventojų, tankiau užstatyti Eskvilino, Kapitolijaus ir Trasteverės rajonai. 6 –7 a. dalis senovės Romos statinių išsaugota juos pritaikant bažnyčioms: Prefekto rūmai tapo Šv. Kozmo ir Damijono (530), Panteonas – Švč. Mergelės Marijos ir Visų Kankinių (609), Senato kurija – Šv. Hadriano Romos forume (630) bažnyčia. 11–14 a. rekonstruojant bažnyčias jos įgavo romanikos ir gotikos bruožų: Šv. Klemenso (1110–30), Švč. Mergelės Marijos Trasteverės rajone (1130–43), Santa Maria in Cosmedin (apie 1123), Dangaus Altoriaus Švč. Mergelės Marijos (Basilica di Santa Maria in Aracoeli; laiptai, 1313–54, architektas C. di Rienzo), daugiausia gotikos bruožų turi Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Minervos aikštėje (pradėta 1280).
15–18 amžius
15 a. viduryje rekonstruotas senasis akvedukas Aqua Virgo (pavadintas Acqua Vergine) užtikrino vandens tiekimą, tai skatino gyventojus keltis į miesto centrą. Popiežių užsakymu statyti dideli architektūriniai ansambliai, projektuotos aikštės, rekonstruotos (išplėstas Flaminijaus kelias; dabar gatvė Via del Corso) ir nutiestos naujos gatvės; 1500 gatvė Via Alessandrina sujungė Šv. Angelo pilį ir Vatikano rūmus, 16 a. viduryje suformuota gatvė Via del Babuino (dabar Via Paolina) su gatvėmis Via Ripetta ir Via del Corso vedė į del Popolo aikštę.
16 a. suklestėjo Renesanso architektūra. Suprojektuota vienas geriausių Renesanso urbanistikos pavyzdžių – trapecinė Kapitolijaus aikštė su Marko Aurelijaus statula (16 a. vidurys, architektas Michelangelo, baigta 17 a.). Aplink trapecinę Pijaus II aikštę sukomponuota katedra (pašventinta 1462) ir rūmai (rotušės, 1492, Piccolomini, Pretorionų, abeji 1463, visų architektas B. Rossellino) atspindi Renesanso epochos idealaus miesto modelį.
Raiškesni renesanso pavyzdžiai: rūmai – Šv. Morkaus (pradėti 1452, manoma, architektai L. B. Alberti arba B. Rossellino, dabar Venecijos rūmai), Kanceliarijos (15 a. pabaiga–16 a. pradžia), Farnese’ių (pradėti 1514, architektas A. da Sangallo, nuo 1546 statė architektas Michelangelo, 1589 užbaigė architektas G. della Porta), bažnyčios – Švč. Mergelės Marijos Taikingosios (15 a. pabaiga, architektas B. Pontelli, fasadas, 1657, architektas P. da Cortona), Švč. Mergelės Marijos Sielų Gelbėtojos (Santa Maria dell’Anima; pašventinta 1542, fasadas, architektas G. da Sangallo), rotondinė Tempietto koplyčia Montorio Šv. Petro vienuolyno kieme (1502, architektas D. Bramante), vilos – Farnesina (1511, architektas B. Peruzzi), Madama (pradėta 1518, architektas Rafaelis, 1525 užbaigė architektai Giulio Romano, A. da Sangallo), popiežiaus Julijaus III vila Giulia (pradėta 1551, architektai B. Ammanati, G. da Vignola, G. Vasari).
Popiežius Grigalius XIII atkūrė gatvių rekonstrukcija, formavimu ir projektavimu užsiimančią instituciją Maestri delle Strade (įkurta 13 a.), išleido miesto planavimą reglamentuojantį įsakymą Apie pastatus (De Aedificiis 1574).
viduryje – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1495, fasadas 1585, architektas G. della Porta) ir Ispaniškieji laiptai (1725, architektai F. de Sanctisas, A. Specchi) Romoje
Baroko principus urbanistikoje įtvirtino architektas D. Fontana – miesto pertvarkymo projektas (1585) buvo grįstas optikos ir perspektyvos dėsniais (efektingai atsiveriančios gatvės su aikštėmis jų galuose, fontanais). Pertvarkyta senų (del Popolo 16 a. pabaigoje), suplanuota naujų aikščių ansamblių su fontanais ir obeliskais (mieste jų pastatyta 11): Ispanijos su Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia kalvoje (1495, fasadas, 1585, architektas G. della Porta, plačiausi Europoje laiptai, 1725, architektai F. de Sanctisas, A. Specchi), valdant popiežiui Inocentui X (1644–1655) suformuota Navonos aikštė. Architekto G. da Vignolos suprojektuota Jėzaus bažnyčia (1568–84, fasadas, 1575, architektas G. della Porta) tapo barokinių bažnyčių prototipu.
Pastatyta rūmų – Laterano (1588, architektas D. Fontana), Borghese’s (pradėti 1560, manoma, architektas M. Longhi vyresnysis), Barberini (1624, architektas C. Maderno, užbaigti 1632, architektai F. Borromini, G. L. Bernini), bažnyčių – Jono Florentiečio (baigta 1614, architektas J. Sansovino). Šv. Ignoto (1650, architektas O. Grazio), Kvirinalo Šv. Andriejaus (1658, G. L. Bernini), Švč. Mergelės Marijos Šventajame Kalne ir Švč. Mergelės Marijos Stebuklingosios bažnyčių kompleksas del Popolo aikštėje (pradėtas 1661, architektas C. Rainaldi, užbaigė architektai G. L. Bernini, C. Fontana). Raiškių brandžiojo bažnyčių suprojektavo architektas F. Borromini (Šv. Karolio prie Keturių fontanų, 1641, Sapienzos Šv. Ivo, 1642–61, Sant Andrea delle Fratte 1656, fasadas, 1816). Žymesni fontanai: Barberini aikštėje – Tritono (1637), Navonos aikštėje – Keturių upių (1651, abiejų architektas G. L. Bernini), Trevi (pradėtas 1732, architektas N. Salvi, užbaigtas 1762, skulptorius G. Pannini). Rokoko architektūros pavyzdžiu laikoma Šv. Ignoto aikštė (1735, architektas F. Raguzzini).
Trevi fontanas Romoje (pradėtas 1732, architektas N. Salvi, baigtas 1762, skulptorius G. Pannini)
19 amžius
Viktoro Emanuelio II monumentas Romoje (1885–1911, architektas G. Sacconi)
Pagal vėlyvojo klasicizmo (neoklasicizmo) architektūros principus rekonstruota del Popolo aikštė (1793–1824, architektas G. Valadieri), suplanuotas Venecijos aikštės su Viktoro Emanuelio II monumetu (1885–1911, architektas G. Sacconi, skulptorius A. Zanelli, užbaigtas 1935) ansamblis, Eksedros aikštė (dabar Respublikos aikštė, 1898, architektas G. Kochas). Miestas plėtotas pagal 1873 ir 1883 bendruosius planus. Romai tapus suvienytos Italijos sostine suprojektuota valstybinių pastatų, aplink aikštes suformuoti rezidenciniai rajonai: Eskvilino rj. – aplink Viktoro Emanuelio II aikštę, Castro Pretorio rj. – aplink Nepriklausomybės aikštę, Prati rj. – aplink Piazza Cavour (jie užstatyti 4–5 aukštų gyvenamaisiais namais).
Naujasis administracinis centras suformuotas palei Rugsėjo 20‑osios gatvę, čia pastatyti Finansų ministerijos rūmai (1877, architektas R. Canevari), dalis ministerijų įkurdinta senuose pastatuose senamiestyje – parlamento rūmams pritaikyti Palazzo Montecitorio (1902–18, architektas E. Basile). Neoklasicizmo raiškus pavyzdys – Tabako gamyklos pastatas (1863, architektas A. Sarti).
20–21 amžius
20 a. pradžioje miestas plėtėsi greitai ir chaotiškai. Pramoniniuose rajonuose pastatyta darbininkų gyvenamųjų kvartalų. 1911 atidarytas Risordžimento tiltas (architektas F. Hennebique’as).
Fašizmo laikotarpiu Roma rekonstruota pagal 1931 bendrajį planą. 1937 pradėtas statyti Pasaulinės parodos pastatų kompleksas (architektai G. Pagano, M. Piacentini, L. Piccinato, A. Libera, P. L. Nervi ir kiti; paroda planuota 1942, bet dėl II pasaulinio karo neįvyko; nuo 1955 verslo rj. EUR).
Jubiliejaus bažnyčia Romoje (2003, architektas R. Meieris)
Po II pasaulinio karo miestas rekonstruotas. 1960 suformuota Olimpinė gatvė, jungianti sporto kompleksą Foro Italico (pradėtas 1927, architektas E. del Debbio) ir Flaminijaus stadioną (1959, renovuotas 2008) su verslo rj. EUR pastatais; Apolodoro aikštėje pastatyti stadionai Palazzetto dello Sport (architektas A. Vitellozzi, 1957) ir Palazzo dello Sport (1959, architektas M. Piacentini, abiejų architektas P. L. Nervi, dabar PalaLottomatica). Kiti svarbesni 20 a. statiniai: Termini geležinkelio stotis (1950, architektas A. Vitellozzi ir kiti), universalinė parduotuvė (1962, architektai F. Albini, F. Helg), Didžiosios Britanijos ambasada (1971, architektas B. Spense’as), mečetė ir Islamo kultūros centras (1978, architektai P. Portoghesi, S. Mousawi). 21 a. pradžioje suprojektuota Muzikos parko auditorija (2002, architektas R. Piano), Jubiliejaus bažnyčia (2003), muziejaus Ara Pacis priestatas (2006, abiejų architektas R. Meieris), Nacionalinio 21 a. meno muziejus MAXXI rūmai (2010, architektė Z. Hadid).
1729
-Roma