Romualdas Grigas

Grgas Romualdas 1936 01 25Asteikiai (prie Sidabravo), lietuvių sociologas. Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas (2011; 2003–11 narys korespondentas). Habilituotas daktaras (socialiniai mokslai; filosofijos mokslų daktaras 1982).

Išsilavinimas, mokslinė ir pedagoginė veikla

1959 Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijoje baigė ekonomiką, 1962–65 – jos aspirantas. 1959–65 Bartkuškio žemės ūkio technikumo steigėjas ir direktorius. 1968–70 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute, 1970–77 Istorijos institute. 1977–2002 dirbo Socialinių tyrimų institute (1977–95 Filosofijos, sociologijos ir teisės, 1995–2002 Filosofijos ir sociologijos), 1977–95 Valdymo sociologinių problemų skyriaus, 1995–2002 Socialinės organizacijos skyriaus vedėjas. 1978–99 dėstė Vilniaus, 1996–99 – Vytauto Didžiojo, 1998–2001 – Lietuvos teisės universitete, 1995–2005 dėstė Kauno technologijos, 1995–2011 Vilniaus pedagoginiame universitete; profesorius (1988).

Romualdas Grigas

Kita veikla

Baltijos šalių studentų Maskvoje ansamblio Balticum steigėjas ir organizatorius (1956–59). 1960–62 Žemės ūkio ministerijos Kadrų rengimo valdybos vyriausiasis inspektorius, 1965–68 Aštriosios Kirsnos (Lazdijų rajonas) atraminio parodomojo ūkio direktorius.

1992–2001 Lietuvos sociologų draugijos prezidentas, nuo 2001 – garbės prezidentas. 1992–95 Nepriklausomo strateginių tyrimų centro ekspertų tarybos pirmininkas.

Tarptautinės informatizacijos asociacijos (prie Jungtinių Tautų) narys (1998). 2000–03 Lietuvos pilietinių organizacijų Forumo organizatorius ir pirmininkas, nuo 2003 – garbės prezidentas.

Lietuvos olimpinės akademijos narys (2009).

1996–2003 žurnalo Filosofija. Sociologija vyriausiasis redaktorius. Tęstinių mokslinių leidinių Tautos akiračiai (1993–94), Lietuvių tauta ir pasaulis (2000–02) vienas steigėjų.

Tyrimų sritys

Mokslinės veiklos sritys: socialinė filosofija, socialinė antropologija, socialinė organizacija, socialiniai procesai, lietuvių tautos socialinė organizacija ir jos sociodinamika.

Sukūrė teorinio ir metodologinio pobūdžio sociologinių koncepcijų: tautos socialinė organizacija, lietuvių tautos sociodinamka, socialinių įtampų laukai, įmonės socialinė organizacija, kokybinių struktūrų metodas, civilizacinė negalė ir kitos.

Mokslo veikalai

Svarbiausi veikalai: Įmonės socialinė organizacija ir jos funkcijos (1980, rusų kalba), Pralaimėjęs Kainas (1991 ²2015), Tautos likimas (1995), Socialinių įtampų Lietuvoje laukai (1998), Sociologinė savivoka, Tautinė savivoka (abu 2001), Senieji lietuviai: tapatybės bruožai ir jų likimas (2009), Individas, tauta ir visuomenė postmoderniame pasaulyje = Individual, nation and society in postmodern world (su kitais, 2011), Lietuvių tautos išlikimo drama (2013, papildytas leidimas ²2014), Lietuvos visuomenės mąstymo kaita europiniame akiratyje (su kitais, 2015), Lietuvių tapatybė ir Europa (2016), Neišsakytos tiesos sakymas (2016), Nutylėtų tiesų sakymas (2017), Lietuvos piliakalnių paslaptys (2018 ³2020).

Monografijų Tautinis mentalitetas (1989), Tautinės tapatybės dramaturgija (2005), Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė? (2007) sudarytojas ir vienas autorių.

Paskelbė daugiau kaip 1000 mokslinių straipsnių.

Grožinė kūryba

Parašė apsakymų rinkinį Medaus skonis (1987), apysaką Degantis sniegas (1989), poezijos knygas Akivarų atspindžiai: sociosofinės mintys eilėmis (2010), Paleistas nuo grandinės žodis (2021), atsiminimus Dienoraščio langą pravėrus (2 kn. 2011–20), biografinių apybraižų knygą Portretiniai eskizai (2016).

Apdovanojimai

Lietuvos mokslo premija (2002).

2271