Ronà‑Álpės (Rhône‑Alpes), buvęs administracinis regionas (1956–2015) Prancūzijos pietryčiuose. Šiaurės rytuose ribojasi su Šveicarija, rytuose – su Italija. Apima 8 departamentus: Aino, Ardèche’o, Aukštutinės Savojos, Drôme’o, Isère’o, Luaros, Ronos, Savojos.
2016 Ronos‑Alpių ir Auvergnės regionai sujungti į Auvergnės-Ronos‑Alpių regioną.
Plotas 43 698 km2. 6,45 mln. gyventojų (2014). Centras – Lionas (523 000 gyventojų, 2019; aglomeracijoje 1,69 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Saint‑Étienne’as (173,8), Grenoblis (158 200; aglomeracijoje 452,9), Villeurbanne’as (152,2; priklauso Liono aglomeracijai), Valence’as (64,7), Chambéry (58,9). Apie trečdalis Ronos‑Alpių gyventojų susitelkę Liono aglomeracijoje.
Gamta
Paviršius daugiausia kalnuotas. Ronos‑Alpių vakaruose – Centrinio Masyvo rytinė dalis (aukščiausia vieta – Mézenco kalnas Vivarais masyve, 1753 metrai). Rytuose – Vakarų Alpių kalnagūbriai: Savojos Alpės (Monblano viršūnė Šveicarijos ir Italijos pasienyje, 4808 m – aukščiausia Alpėse ir Europoje), Dofinė Alpių šiaurinė dalis (Barre des Écrins’o kalnas Pelvoux masyve, Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto administracinio regiono pasienyje, 4102 metrai). Šiaurėje į Ronos‑Alpių teritoriją įsiterpia Jura kalnų pietinės šakos. Ronos‑Alpių viduriu nutįsęs žemumų ruožas – Sonos ir Ronos upių slėniai; jie skiria Centrinį Masyvą nuo Vakarų Alpių ir Jura kalnų.
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, Alpėse – aukštikalnių. Iki 500–600 m aukščio sausio aukščiausia temperatūra dažniausiai būna 5–6 °C, žemiausia 0–2 °C (pasitaiko iki –20°C ir žemesnė), liepos aukščiausia temperatūra dažniausiai iki 26 °C (kartais siekia 39–40 °C), žemiausia 14–15 °C. Ronos upės slėnyje per metus iškrinta 500–600 mm kritulių, kalnuose – 1300–1800 milimetrų. Svarbiausios upės – Rona ir jos intakai Sona, Isère’as. Ronos‑Alpių teritorijoje (Centrinio Masyvo rytinėje dalyje) prasideda ilgiausia Prancūzijos upė Luara. Ronos‑Alpių regionui priklauso Ženevos ežero pietinė dalis (šiaurinė dalis priklauso Šveicarijai). Savojos Alpėse yra Bourget, Annecy ežerai. Iš dirvožemių vakaruose vyrauja rudžemiai, juose auga ąžuolynai. Alpių žemesniuosiuose šlaituose vyrauja išplautžemiai, auga bukų ir kėnių‑bukų miškai, aukščiau – jauražemiai, auga eglynai. Miškai užima daugiau kaip 36 % ploto. Daug saugomų teritorijų, iš jų svarbiausios – Vanoise’o, Écrins’o nacionaliniai parkai, 8 gamtos parkai.
Ūkis
Rona‑Alpės – ekonomiškai vienas stipriausių Prancūzijos regionų. Jame sukuriama apie 10 % Prancūzijos BVP. Ūkinė veikla daugiausia sutelkta Ronos ir Sonos upių slėniuose. Rona‑Alpės tiekia apie 18 % Prancūzijoje pagaminamos elektros energijos. Prie Ronos, jos intako Isère’o ir kitų upių yra daug hidroelektrinių; 4 branduolinės elektrinės. Kasama akmens anglys, druska, kaolinas, urano, švino, cinko rūdos, sidabras. Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: juodoji ir spalvotoji (aliuminio lydymas) metalurgija, naftos perdirbimas (viena didžiausių įmonių Prancūzijoje į pietus nuo Liono; naftotiekis iš Marselio), automobilių, kitų transporto priemonių, metalo gaminių, ginklų gamyba, chemijos (plastikų, cheminio pluošto, gumos) ir farmacijos, elektrotechnikos, tekstilės, maisto (vyno, sūrių, mėsos, konditerijos) pramonė. Svarbiausi apdirbamosios pramonės centrai – Lionas, Saint‑Étienne’as, Grenoblis. Elektronikos pramonės ir informatikos, aukštųjų technologijų, nanotechnologijų įmonės (Lione, technopolis Grenoblyje). Ronos ir Sonos upių slėniuose auginama vynmedžiai (garsiausi Prancūzijos vynuogininkystės regionai: Beaujolais – į šiaurę nuo Liono, Ronos pakrančių – į pietus nuo Liono), vaismedžiai, alyvmedžiai, javai, daržovės. Kalnuose – nedideli gyvulininkystės ūkiai.
Apie 70 % ekonomiškai aktyvių gyventojų dirba paslaugų sferoje. Turizmas – viena svarbiausių Ronos‑Alpių ūkio šakų. Žiemos sportas (Alpėse); daug slidinėjimo centrų, tarp jų žymesnieji: Šamoni, Megève’o, Morzine’o, Avoriazo, Flaine’o (Aukštutinės Savojos departamente), Albertville’io, Les Trois Vallées, Val‑d’ Isère’o, Tignes’io, Courchevelio (Savojos departamente), Alpe‑d’Huezo, Chamrousse’o, Grenoblio (Isère’o departamente). Keliuose Ronos‑Alpių miestuose yra vykusios Žiemos olimpinės žaidynės: 1924 – Šamoni, 1968 – Grenoblyje, 1992 – Albertville’yje. Turistų lankomi Lionas (jo senamiestis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998), Annecy, Grenoblis, Chambéry, Saint‑Étienne’as, kiti miestai, vynuogininkystės regionai.
Per Roną‑Alpes eina Paryžiaus–Liono–Marselio greitaeigė geležinkelio linija ir automobilių magistralė. Tarptautiniai oro uostai: Liono‑Saint‑Exupéry (7,72 mln. keleivių, 2009), Grenoblio‑Isère’o, Saint‑Étienne’o‑Bouthéono; mažesnis Annecy‑Aukštutinės Savojos‑Monblano oro uostas. Laivuojama Rona, Sonos žemupys.