rondeau (pranc.), 7–18 a. daugiausia instrumentinės muzikos žanras (dar vadinamas kupletiniu, senoviniu, prancūzų klavesinininkų rondo). Paplito prancūzų kompozitorių J.‑B. Lully, L. Couperino operose, baletuose, ypač J. Ch. de Chambonnières’o, F. Couperino, C. Daquino, J.‑Ph. Rameau, J.‑M. Leclairo muzikoje klavesinui. Daininga, grakštaus pobūdžio melodija, griežtas akcentinis ritmas, kvadratiškumas rodo rondeau ryšį su šokiu. Daugelis klavesinui skirtų rondeau yra programinio pobūdžio. Rondeau vartota kaip savarankiška pjesė ir ciklinėse formose (dažniausiai senovinėje siuitoje).

Prancūziškojo rondeau bruožai būdingi ir kitų tautų kompozitorių (G. Purcellio, G. Muffato, J. C. F. Fischerio, J. S. Bacho) šio žanro kūriniams. Minėtini J. S. Bacho rondeau iš II partitos klavyrui c‑moll, III partitos smuikui solo E‑dur, II orkestro siuitos (uvertiūros) h‑moll.

2309

1571

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką