Rostovo sritis

Rostòvo srits (Rostovskaja oblast) yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietvakariuose, prie Azovo jūros Taganrogo įlankos. Vakaruose ribojasi su Ukraina. Plotas 101 130 km². 4,22 mln. gyventojų (2010); gyvena daugiausia rusai (apie 89,3% srities gyventojų), ukrainiečiai (2,7%), armėnai (2,5%), yra turkų, baltarusių, azerbaidžaniečių, čečėnų ir kitų. Centras – Rostovas prie Dono (1,04 mln. gyventojų, 2010; aglomeracijoje 1,37 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2010): Taganrogas (257,1), Novočerkasskas (175,1), Volgodonskas (169,4), Novošachtinskas (113,5), Kamensk‑Šachtinskas (94,4). Miesto gyventojų 66,9% (2009). Gyventojų tankis 41,73 žm./km². Rostovo sritis suskirstyta į 43 municipalinius rajonus. Sritis įkurta 1937.

Rostovo sritis apima Rytų Europos lygumos pietinę ir nedidelę Prieškaukazės dalį. Paviršius daugiausia lygus, išraižytas upių slėnių, daubų. Vakaruose iškilusios Doneco kalvagūbrio atšakos (aukštis iki 252 m). Šiaurėje – Vidurio Rusijos aukštumos kalvagūbris, pietryčiuose – Jergenių aukštumos ir Salo Manyčiaus kalvagūbrio dalys, kurios srities pietuose pereina į Kumos–Manyčiaus įdubą. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –9 ºC (šiaurėje), –5 ºC (pietuose), liepos – 22–24 ºC. Per metus iškrinta 400–650 mm kritulių. Didžiausios upės: Donas su intakais Donecu (dešinysis), Salu, Manyčiumi (kairysis). Volgos–Dono kanalas. Srities pietuose yra Veselovskojės, Proletarskojės tvenkiniai ir dalis Manyč‑Gudilo ežero, rytuose – dalis Cimliansko tvenkinio. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai (apie 64% srities teritorijos), rytuose – kaštonžemiai (apie 21%), upių slėniuose – salpžemiai, yra sūrožemių. Miškai užima 2,8% Rostovo srities teritorijos; daugiausia auga ąžuolai, klevai, uosiai, pušys. Rostovo rezervatas (įkurtas 1995).

Srityje kasama akmens anglys, antracitas (Doneco anglių baseinas), ugniai atsparus molis (Fiodorovsko telkinys), kvarcinis smėlis. Yra naftos, dujų, spalvotųjų metalų, geležies rūdos, fosforitų, mineralinio vandens (bromidinio, jodidinio, sulfidinio‑sieros vandenilio, geležingo) telkinių. Elektros energiją gamina Rostovo atominė elektrinė (2 energetiniai blokai, vieno galia 1000 MW; elektrinė nebaigta statyti), Cimliansko hidroelektrinė (galia 209 MW), Novočerkassko šiluminė elektrinė (2112 MW), Šachtinsko šiluminė elektrinė (42 MW). Juodoji metalurgija (plieno liejimas, gręžimo vamzdžių gamyba; Taganroge), mašinų (kombainų, garo katilų; Rostove prie Dono, Taganroge), automobilių, autobusų (bendrovė TagAZ), elektros lokomotyvų (Novočerkasske), lėktuvų amfibijų (Taganrogo aviacijos mokslinio tyrimo kompleksas), sraigtasparnių (bendrovė Rostvertol) gamyba, chemijos (naftos produktų, lakų, dažų, sintetinio pluošto; Novošachtinske, Kamensk‑Šachtinske), siuvimo (bendrovė Glorija džins; Rostove prie Dono), maisto (malimo, mėsos, aliejaus, konservų, gėrimų) pramonė. Rostovo sritis – vienas didžiausių Rusijos Federacijos žemės ūkio regionų. Apie 60% teritorijos užima ariamoji žemė. Auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, soros, ryžiai, grikiai, žirniai, sojos, saulėgrąžos, vynmedžiai, veisiama galvijai, kiaulės, avys, arkliai, naminiai paukščiai. Žvejyba. Laivuojama Donas, Donecas, Manyčius. Azovo, Taganrogo, Rostovo prie Dono jūrų, Donecko, Rostovo prie Dono, Volgodonsko upių uostai. Tarptautinis oro uostas Rostove prie Dono. Per sritį eina Maskvos–Voronežo–Baku (Azerbaidžanas) geležinkelis ir plentas, Maskvos–Novorossijsko, Volgogrado–Kišiniovo (Moldavija) plentai.