rotavirusnė infèkcija, ūminė virusinė infekcinė liga. Sukėlėjai – rotavirusai. Beveik visi vaikai iki 5 m. amžiaus, nepaisant socialinės ir ekonominės padėties, bent kartą perserga rotavirusine infekcija.
Maždaug trečdalio vaikų, hospitalizuotų dėl viduriavimo, susirgimo priežastis būna rotavirusinė infekcija. Dauguma vaikų rotavirusais pirmą kartą užsikrečia būdami 6–36 mėn. amžiaus. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikai rotavirusais užsikrečia keletą kartų. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi tarp 6–24 mėn. amžiaus vaikų. Dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus. Vyresni vaikai ir suaugusieji infekcija serga retai – lengvomis arba be klinikinių ligos požymių (besimptomėmis) formomis. Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, tačiau sunkiai sirgti gali bet kuris vaikas. Žinoma keletas sunkios ligos išsivystymo rizikos veiksnių: gimę mažai sveriantys (mažiau kaip 2500 g) kūdikiai, šeimoje yra kitas vaikas iki 24 mėn. amžiaus, suñkios imunodeficitinės būklės. Vyresni vaikai ir suaugusieji gali sirgti pakartotinai, tačiau kiekviena pakartotinė infekcija yra lengvesnė ar besimptomė dėl anksčiau įgyto dalinio imuniteto.
rotaviruso dalelę sudaro ribonukleorūgšties branduolys, apsuptas kapsidės (3D vaizdas)
Rotavirusinei infekcijai būdinga sezoniškumas. Vidutinio klimato juostoje sergamumas padidėja žiemos ir pavasario mėnesiais, atogrąžų šalyse atvirkščiai – šaltesniais ir sausesniais mėnesiais sergamumas sumažėja. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse rotavirusai sukelia sezoninius viduriavimo protrūkius nuo gruodžio iki gegužės. Protrūkiai dažniausiai registruojami vaikų kolektyvuose ir šeimose. Pagal profilaktinį kalendorių pradėjus nemokamai kūdikius skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos stebimas sergamumo mažėjimas.
Rizika užsikrėsti
Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, kuris rotavirusus į aplinką išskiria su išmatomis. Ligonis į aplinką išskiria labai daug rotavirusų (108–1010 virusų/ml išmatų). Infekcinė dozė yra labai maža – pakanka tik 10–100 rotavirusų, kad imlus žmogus susirgtų. Rotavirusai susargdina įvairaus amžiaus žmones, tačiau dažniausiai serga kūdikiai ir asmenys, turintys nusilpusį imunitetą. Virusas labai užkrečiamas, lengvai plinta. Ligos inkubacinis laikotarpis (laikas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų atsiradimo) yra 1–2 d. (dažniausiai dvi dienos). Infekcinis laikotarpis – 3 savaitės. Dažnai užkratą gali nešioti ir asmenys, kurie neturi ligos simptomų (besimptomiai nešiotojai), tačiau jie gali užkrėsti kitus.
Rotavirusais dažniausiai užsikrečiama fekaliniu oraliniu būdu, tačiau užsikrėsti galima ir pavartojus užteršto vandens ar maisto arba virusams plintant nuo žmogaus žmogui tiesioginio sąlyčio būdu bei per užterštus aplinkos daiktus (pvz., per durų rankenas, vandens čiaupus, tualeto sėdynes, žaislus). Tokį platų galimo užsikrėtimo būdų spektrą lemia rotavirusų stabilumas ir atsparumas išorinėje aplinkoje.
Susirgę žmonės platina rotavirusus tiek pajutę ligos simptomus, tiek ir per pirmas tris dienas po pasveikimo. Nustatyta, kad rotavirusais užsikrėtę žmonės t. p. gali užkrėsti kitus, kol jiems dar nepasireiškia ligos simptomai. Dėl higienos įgūdžių stokos virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius, o suaugusieji dažniausiai užsikrečia namuose nuo sergančių mažų vaikų. Rotavirusais galima užsikrėsti ir viešose vietose, ypač ten, kur paviršiai nedezinfekuojami (pvz., nuo sauskelnių keitimo stalų). Ant žmogaus rankų patekę virusai išbūna gyvybingi keletą valandų, todėl užterštomis, neplautomis rankomis gali būti užteršiami aplinkos paviršiai arba užkratas gali būti perduodamas tiesioginio sąlyčio metu (buitinis kontaktas). Rotavirusinės infekcijos protrūkiai galimi slaugos namuose, laisvės atėmimo vietose, kareivinėse ir kituose uždaruose kolektyvuose. Rotavirusinės kilmės ligos protrūkių pasitaiko tarp keliautojų. Galima hospitalinė rotavirusinė infekcija bei oro lašinis virusų perdavimas, kai ūmiu ligos laikotarpiu labai artimai bendraujama su kosinčiu ligoniu. Gyvūnų rotavirusai žmonėms infekcijos nesukelia.
Ligos simptomai
Užsikrėtus rotavirusais inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 12 iki 48 val., kartais 5–7 dienas. Ligos simptomai prasideda ūmiai – gausiai (10–12 kartų per parą) viduriuojama vandeningomis, putotomis šviesiomis dvokiančiomis išmatomis, vargina pilvo gurgėjimas (80 %), pūtimas, skausmas. Vaikai ne tik vemia (80 %), gausiai viduriuoja, bet ir ima karščiuoti (90 % sergančių vaikų). Subfebrili (37,5–38 °C), retai aukšta (39 °C) temperatūra laikosi 2–3 dienas. Viduriuojama dažniausiai 3–7 d., kartais – iki 2 savaičių. Trečdaliui ar net pusei infekcija sergančių vaikų kartu gali būti sloga, kosulys, paraudusi, skausminga gerklė. Dėl viruso poveikio virškinimo sistemai sutrikdomas organizmo skysčių balansas, maisto medžiagų įsisavinimas, netenkama elektrolitų, todėl atsiranda organizmo dehidratacijos požymių (troškulys, sausa burna, liežuvis, šalta oda, šlapinimosi suretėjimas ar išnykimas, ašarų sumažėjimas; suėmus odą į raukšlę ji išsilygina lėtai). Netekus 0,5 % kūno svorio atsiranda pirmieji organizmo dehidratacijos požymiai. Laiku nepradėjus gydyti gali išsivystyti hipovoleminis šokas ir kitos gyvybei pavojingos būklės. Viduriuojantiems ir vemiantiems vaikams dėl mažo kūno svorio greičiau nei suaugusiesiems vystosi dehidratacija, ligos komplikacijos. Būtinas simptominis gydymas, organizmo prarastų skysčių ir elektrolitų balanso atkūrimas (rehidracija). Tai svarbiausias ūminio gastroenterito gydymo tikslas. Specifinio virusą veikiančio antivirusinio gydymo nėra. Maži vaikai dėl ūmaus rotavirusinio gastroenterito dažnai gydomi ligoninėje. Organizmo dehidratacija ir su ja susiję pokyčiai gali sukelti traukulius bei kitas gyvybei pavojingas būkles ar net mirtį. Taikant simptominį gydymą ligos simptomai palengvėja per 3–8 dienas. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad virusai iš organizmo pasišalina per 8–9 d., tačiau kartais ligonis virusus gali išskirti su išmatomis žymiai ilgiau – iki mėnesio. Galimas pakartotinis užsikrėtimas, tačiau sergama lengviau ar be simptomų. Persirgus kelis kartus įgyjamas imunitetas vidutinės ir sunkios formos rotavirusinei infekcijai. Dėl įgyto imuniteto vėliau pakartotinai sergama retai.
Diagnostika
Infekcijos diagnostika remiasi anamneze, klinikiniu ištyrimu ir laboratoriniu patvirtinimu. Rotavirusinė infekcija įtariama esant ūmaus viduriavimo, vėmimo klinikinių požymių, ypač padidėjus sergamumui ar kai yra nustatomas kontaktas su viduriuojančiu vaiku, t. p. esant grupiniams susirgimams. Infekcijai nustatyti naudojami imunofermentiniai tyrimų metodai – tiriamos ligonio išmatos, jose ieškoma virusų antigenų. Gali būti naudojami ir kiti tyrimo metodai: polimerazinės grandininės reakcijos tyrimas, kai išmatose nustatinėjamos viruso nukleorūgštys, virusai indentifikuojami elektroniniu mikroskopu arba naudojami greitieji antigeno testai. Diagnostinį tyrimo metodą paskiria gydytojas.
Prevencijos priemonės
Galima infekcijos nespecifinė ir specifinė (skiepų) profilaktika. Nespecifinės profilaktikos priemonės apima asmens ir aplinkos higienos priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią ligos sukėlėjo plitimui bei sumažinti tikimybę užsikrėsti. Pagrindinė nespecifinės infekcijos profilaktikos priemonė – rankų higiena. Rekomenduojama kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, prieš gaminant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar parduotuvės, po sąlyčio su gyvūnais, slaugant sergantį vaiką ir kitais atvejais. Dėl rotavirusų didelio atsparumo aplinkoje svarbu tinkamai valyti ir dezinfekuoti įvairius paviršius, viešąsias vietas, dažnai liečiamus daiktus. Gyvenamosiose patalpose dažnai liečiamus paviršius rekomenduojama šluostyti 2 kartus per dieną naudojant buitines dezinfekcines priemones, skirtas įrenginiams ir paviršiams valyti.
Mokslinės literatūros duomenimis, vienas pagrindinių rotavirusinės infekcijos plitimo veiksnių yra nešvarios ligonius prižiūrinčių asmenų rankos, ant kurių virusas gali išlikti gyvybingas kelias valandas, todėl po galimai nesaugaus sąlyčio su ligoniu ar jo daiktais jas būtina kaskart ne tik plauti su muilu, bet ir dezinfekuoti. Be to, rekomenduojama, kad ligonis būtų izoliuotas, t. y. turėtų atskirą patalpą (ar jos dalį), lovą, o patalynė, rankšluosčiai, drabužiai būtų laikomi ir skalbiami (ne žemesnėje nei 60 °C temperatūroje) atskirai nuo kitų skalbinių bei lyginami. Taip pat yra duomenų, kad naujagimių ir kūdikių maitinimas motinos pienu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais suteikia tam tikrą apsaugą nuo infekcijos.
Nors laikantis higienos taisyklių galima pristabdyti viruso plitimą, tačiau veiksmingiausia profilaktikos ir kontrolės priemonė – skiepai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki vakcinacijos nuo rotavirusinės infekcijos pradžios registruotas vaikų iki 5 m. amžiaus hospitalizacijų dažnis svyravo nuo 300 iki 600 atvejų 100 000 vaikų. Stiprios ekonomikos šalyse nuo šios infekcijos mirštama retai, tačiau didelis vaikų sergamumas daro didelę neigiamą įtaką vaikų sveikatai, šeimoms, jų gyvenimo kokybei. Europos Sąjungos šalyse mirtingumas yra labai mažas (mažiau kaip 0,2 atvejo 100 000 vaikų, jaunesnių kaip 5 metai).
Rotavirusinė infekcija Lietuvoje
Susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Daugiametės sergamumo stebėsenos duomenimis, didžiausias sergamumas registruojamas pavasario mėnesiais tarp vaikų iki 5 m. amžiaus, dauguma (daugiau kaip 90 %) susirgusiųjų rotovirusiniu enteritu buvo hospitalizuoti. 2010 ir 2015 registruota po vieną mirties nuo rotavirusinės infekcijos atvejį.
3177