Roubaix (Rub), miestas Prancūzijos šiaurėje, Aukštutinės Prancūzijos administraciniame regione, į šiaurės rytus nuo Lille’io, Belgijos pasienyje, prie Roubaix kanalo.
Šv. Martyno bažnyčia Roubaix
98 800 gyventojų (2019); priklauso bendrai Prancūzijos ir Belgijos Lille’io‑Kortrijko konurbacijai. Per Roubaix eina Paryžiaus–Briuselio greitaeigė geležinkelio linija. Metropolitenas (jungia su Lille’iu). Tradicinė Roubaix pramonės šaka – tekstilės pramonė. Mašinų gamyba, siuvimo, metalo apdirbimo, chemijos (plastikų), popieriaus, alaus pramonė. Turizmas. Nacionalinė aukštoji menų ir tekstilės pramonės mokykla, Lille’io 3 (Charles’io de Gaulle’io) universiteto filialas. Muziejai: La Piscine (meno ir pramonės muziejus buvusiame plaukimo baseine), tekstilės. Nacionalinis choreografijos centras. Šv. Martyno (9 a., perstatyta 15, 19 a., varpinė, 16 a.) ir kitos bažnyčios, musulmonų mečetės, budistų šventyklos. Rotušė (1911, architektas V. Laloux). Kasmetinės (vyksta pavasarį) vienadienės dviračių lenktynės Paryžius–Roubaix (nuo 1896, vienos seniausių pasaulyje; įsteigėjai – Roubaix tekstilės fabrikantai T. Vienne’as ir M. Pérezas).
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose Roubaix pirmąkart paminėtas 9 amžiuje. 11 a. garsėjo vilnų prekyba, 15 a. čia jau buvo tekstilės manufaktūrų, ypač sparčiai jų daugėjo 17–18 a.; 19 a. Roubaix tapo klestinčiu tekstilės (vilnos) pramonės centru (buvo vadinamas prancūziškuoju Mančesteriu), išsiplėtė.
Nuo 19 a. pirmos pusės iki I pasaulinio karo Roubaix gyventojų buvo padaugėję nuo 25 000 iki 122 000. Per I ir II pasaulinius karus Roubaix buvo okupuotas Vokietijos.
20 a. pabaigoje Roubaix tekstilės pramonė sumenko, dauguma fabrikų uždaryti. Padaugėjo bedarbių. Plėtojama siunčiamoji prekyba, komercinis turizmas.
1972–2015 Roubaix priklausė Šiaurės‑Pa de Kalė administraciniam regionui.