Rozètės akmuõ, Rosettos akmuo (Rozètos akmuõ, Rostės akmuõ), juodojo bazalto 114,4 cm aukščio, 72,3 cm pločio, 27,9 cm storio ir apie 760 kg masės plyta su įrašais egiptiečių (hieroglifais ir demotiniu raštu) ir graikų kalbomis.
Rozetės akmenį 1799 rado Prancūzijos karinė ekspedicija prie Rossetos (dabar Rašidas). 1801 akmuo perduotas Anglijai, nuo 1802 saugomas Britų muziejuje.
Rozetės akmuo Britų muziejuje (Londonas)
Akmenyje 196 prieš Kristų iškaltas žynių nutarimas dėl Egipto valdovo Ptolemajo V Epifano dieviškojo kulto: už faraono nuopelnus (žynių, šventyklų apdovanojimus, ūkines reformas, sėkmingus karo žygius) valdovo gimtadienis ir karūnavimo diena paskelbti religinėmis šventėmis. Rozetės akmenį sudaro stelos su religiniais įrašais dalį: išliko 54 eilutės graikišku (iš jų visiškai matomos 27), 14 eilučių hieroglifų, 32 eilutės demotiniu raštu. Graikiškas tekstas išverstas 1803. Demotinius įrašus 1814 iššifravo anglas T. Youngas. 1822 hieroglifų tekstą iššifravo J.‑F. Champollionas, padarydamas pradžią moksliniam senovės egiptiečių kalbos ir rašto studijavimui.
1999 Rozetės akmuo restauruotas.
Nuo 2003 Egiptas reikalauja, kad Rozetės akmuo būtų jam grąžintas.
Raštijos aikštė su Rozetės akmens replika prie J.‑F. Champolliono muziejaus (Figeac, Prancūzija)
L: R. Parkinson The Rosetta Stone London 2005.
2271